„Dzienniki“ Jarosława Iwaszkiewicza a poszczególne aspekty nowoczesnej komparatystyki
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2014 | 6(1) | 2 | 20 | 31 |
Jarosław Iwaszkiewicz’s Diaries is an important and unique work in the history of Polish diary writing. It reflects the poetics of everyday life and its aesthetic dimension. The author alludes to his own works and world literature (Dante, H. Balzac, H. Ch. Andersen, Ch. Baudelaire, L. Tolstoj, F. Dostoyevsky, A. Czekhov, G. Flaubert, H. Heine, K. Hamsun, T. Mann, A. Gide, J. P. Sartre, etc.), autobiogrphical memory and literary masterpieces. Diaries deals with existential relations (dimension of Proust), dialogic and discursive practices. Figures of speech employed in the work should be viewed within cultural comparative studies. The important notions are multiculturalism, cultural geography. Iwaszkiewicz draws the following map: East – West, North – South; Scandinavia, Sicily, Rome, Paris, Moscow. In Diaries the author discloses local discourses and their application to common discourse, which may be regarded as a social and individual play. There are a number of discourse types (identity, official, hidden, language of silence, stereotypes). Diaries establishes interdisciplinary relationship between music, art, architecture and makes up the point of departure for modern and post-modern comparative interpretation of Iwaszkiewicz’s works.
Jaroslavo Ivaškevičiaus „Dienoraščiai“– tai monumentalus ir unikalus veikalas lenkų diaristikos istorijoje ypač kasdienybės poetikos ir jos estetinio pamato atžvilgiu. Dienoraščiai yra susieti su rašytojo kūryba ir visuotine literatūra (Dantė, O. Balzakas, H. K. Andersenas, Š. Bodleras, L. Tolstojus, F. Dostojevskis, A. Čechovas, G. Floberas, H. Heinė, K. Hamsunas, T. Manas, A. Gide, J. P. Sartras ir kt.). Kiti svarbūs Dienoraščių motyvai – tai atmintis ir pasaulinės literatūros šedevrų nagrinėjimas, tai pat egzistencinė problematika (M. Prustas ir kt.). Dienoraščių dialoginis ir diskursinis suvokimas ir jų toposo gvildenimas yra būtinas kultūros komparatyvistikos šviesoje. Juose daug multikultūrinių ir tarpkultūrinių aspektų. Dienoraščiai pasižymi labai plačia kultūros geografija. Galima nupiešti tokį J. Ivaškevičiaus žemėlapį: Rytai-Vakarai, Šiaurė-Pietūs, Skandinavija, Sicilija, Roma, Paryžius, Maskva. Įdomi problema – J. Ivaškevičiaus lokaliniai diskursai ir jų visuotinio diskurso pritaikymai. Kūrinyje taip pat galima atskleisti visuomeninį ir individualų žaidimą, tapatybės diskursą, oficialųjį ir paslėptą diskursą. Ypatingai pasireiškia tylėjimo kalba, stereotipai kaip diskurso rūšis, vertimo aspektų aptarimas. Neišvengiamas ir tarpdisciplininis požiūris: muzika, tapyba, architektūra. Dienoraščiai – tai J. Ivaškevičiaus kūrybos šiuolaikinių ir postmodernistinių komparatyvistinių interpretacijų atsparos taškas.