L’apposition dans la production ecrite des apprenants Lituaniens en FLE

L’acquisition de la compétence lexicale est complexe, dans la mesure où il ne suffit pas pour les apprenants de distinguer la forme et la signification d’un élément lexical pour savoir comment l’intégrer correctement dans le contexte langagier. Cette compétence suppose de comprendre les propriétés de combinatoire lexicale et grammaticale. L’analyse de la production écrite des apprenants lituaniens en FLE, qui est réalisée à partir du corpus annoté, se focalise sur l’apposition. Elle se réfère à un nom auquel elle apporte un complément d'information sur une qualité ou nature. Le choix de l’apposition en tant qu’objet d’étude tient au fait qu’elle se distingue par son emploi particulier dans la langue française au titre de l’expansion du nom et permet de comparer son utilisation par les apprenants à celle des natifs. Son emploi dans la langue des apprenants du niveau analysé n’est pas très fréquent, dont la question se pose de quelle manière les apprenants lituaniens transmettent l’information sans apposition. Nous nous fixons comme tâche, sans prétendre à l’exhaustivité, de faire le point sur les différents emplois des appositions, leurs particularités et correspondances à l’emploi des natifs dans les productions écrites des apprenants du français comme langue étrangère. L’apposition, en tant que constituant du SN est ainsi analysée du point de vue syntaxique, en prenant en compte les constructions correctes, erronées ou incertaines. Les écrits des élèves nous ont permis d’orienter les réflexions didactiques en direction de l’emploi général des appositions dans le corpus d’apprenants et relever la construction typique et propre à l’interlangue.

Leksinės kompetencijos įgijimas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Tam, kad tinkamai vartotų leksinį vienetą, mokiniams nepakanka mokėti jo formą ir/ar prasmę. Šis įgūdis apima leksikos ir gramatikos sąveikos ypatybių supratimą. Lietuvių besimokančių prancūzų kalbos rašytinės kalbos analizė atlikta naudojant anotuotą tekstyną. Šios studijos objektas yra apozicija (priedėlis). Ji daiktavardžiui suteikia papildomos informacijos apie jo kokybę ar pobūdį. Apozicija buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirma, ji yra būdingiausia prancūzų kalbos daiktavardžio išplėtimo forma. Antra, apozicijos vartojimas leidžia palyginti mokinio ir gimtakalbio kalbos skirtumus ir panašumus. Analizuojamo lygio besimokančių kalbai apozicijos vartojimas nėra tipiškas. Šiuo darbu siekiama įvertinti mokinių kalbai būdingus apozicijų tipus, jų ypatumus. Darbu nepretenduojama pateikti visapusišką analizę, bet stengiamasi aptarti kokiam apozicijos atitikmeniui lietuviai mokiniai teikia pirmenybę rašto darbuose. Apozicija, kaip DJ (daiktavardžio junginio) sudedamoji dalis, bus analizuojama sintaksiškai, atsižvelgiant į teisingai ir klaidingai vartojamas konstrukcijas tarpukalbėje. Mokinių rašto darbų analizė padės aprašyti bendrąjį apozicijų naudojimą mokinių tekstyne, siekiant kuo aiškiau apibūdinti tipišką mokinių kalbai būdingą konstrukciją, kas suteiks galimybę paaiškinti tam tikrus mokinių kalbos ypatumus ir jos raidos aspektus.

The acquisition of lexical competence is a complex process, because for learners, it is not enough to distinguish the form and meaning of a lexical element in order to know how to integrate it correctly into the language context. The skill also involves the understanding of the properties of lexical and grammatical combinatorics. The present analysis of the written production of Lithuanian learners of French as a Second Language (FSL) is based on an annotated corpus and focuses on apposition. The term refers to a noun to which it provides additional information on its quality or nature. Choosing apposition for the study is prompted its particular use for elucidation in French then makes it possible to compare its use by FSL learners of and native speakers. The use of apposition in L1 of the analysed level is not very frequent, which poses another question, namely, how Lithuanian learners convey information without apposition. We task ourselves with noting, the different uses of apposition in FSL learners’ writing and analysing their particularities and correspondences in native speakers’ use. Apposition, as NP (noun phrase) constituent, will be analysed syntactically, taking into account correct, erroneous or uncertain constructs. The learners’ writings serve to orient the didactic reflections towards the general use of apposition in the learners’ corpora and a better represent typical interlanguage constructions.