Vieno šventumo istorija : (Enricos von Handel-Mazzetti „Ritos laiškai“). Žanro ir intertekstų problemos
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2015 |
Straipsnyje analizuojamas austrų rašytojos Enricos von Handel-Mazzetti (1871–1955) laiškų romanas Ritos laiškai, parašytas 1918 metais. Lietuvoje jis buvo išspausdintas 1933–1934 metais (vertė Mykolas Genys, išspausdino Šv. Kazimiero draugija). Ritos laiš- kai yra auklėjamojo pobūdžio romanas, turintis daug melodraminės literatūros bruožų, skirtas katalikiškam jaunimui, ypač merginoms. Straipsnyje norima prisiminti katalikiškos literatūros tradiciją, žinant, kad romanas buvo populiarus Lietuvoje XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Jo literatūriniai kontekstai slypi XX amžiaus pradžios austrų ir vokiečių literatūroje. Straipsnyje analizuojama meninio ir religinio teksto (hagiografijos) sąveika. Keliama hipotezė, kad religinis intertekstas yra lėmęs romano pasakojimo strategijas ir vertybinius sprendimus. Hipotezei atskleisti aptariamos dvi svarbios problemos – žanro ir intertekstų. Svarstoma šventumo problema, šventumo ir profaniškumo santykis. Išryškinama, kad svarbiausiu intertekstu yra tapęs katalikų šventojo Benedikto Juozapo Labro (1748–1783) gyvenimo aprašymas, kuris romane funkcionuoja kaip tekstas tekste ir kuria jo gilumines struktūras. Romano pasakotojos paveikslas sukurtas remiantis hagiografijos kanonais.
Analysis of Enrica von Handel-Mazzetti’s (1871-1955) epistolary novel Rita’s Letters written in 1918 is presented in this paper. It was translated into Lithuanian by Mykolas Genys and published by St. Kazimieras society in 1933-1934. Rita’s Letters in its nature is a didactic novel characterized mainly as a melodrama and dedicated to Catholic youth, especially girls. The novel was popular in Lithuania in the 1930s, catholic literature traditions have been preserved. The literary context of the novel is Austrian and German literature of the beginning of the 20th century. The interaction between its artistic and religious text (hagiography) is analyzed in the paper. A hypothesis is raised that a religious inter-text has significantly determined the tone and value of the narration. Two important issues: the genre and the inter-text and the relationship between sacredness and profanity are discussed by highlighting that the main inter-text is the description of Catholic saint Benedict Joseph Labre (1748-1783). In the novel, it functions as a text within a text revealing deep structures. The picture of the narrator is created referring to the canons of hagiography.