Magdeburgo miesto kodas ir jo įtaka Lietuvos miestų vaizdui

Straipsnis nagrinėja magdeburginio miesto teisinių normų poveikį Lietuvos miestų plėtrai, planinei struktūrai ir meniniam vaizdui. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Magdeburgo teisės suteikimas miestams buvo valdovo valios aktas, nulemtas miesto savininko ar valdytojo norų ne tik suaktyvinti miesto plėtros procesą, bet ir gauti papildomų pajamų į iždą. Jau pačiose magdeburginių miestų steigimo privilegijose buvo užkoduojami pagrindiniai miesto plėtros reikalavimai: pagrindinės gyvenamosios ir pagalbinės – ūkinės teritorijos dydis; centrinės aikštės didumas ir forma; miestelėnų sklypų dydis; teritorinis ir socialinis miesto teritorijos zonavimas; aikštės, gretimos teritorijos ir svarbiausių miesto gatvių užstatymo pobūdis; gatvių ir aikščių grindiniai; priešgaisriniai reikalavimai; reikalavimai pastatyti svarbiausią miesto pastatą – rotušę.Pagrindiniu magdeburginio miesto plano struktūriniu elementu laikytinas administracinio prekybinio centro kompleksas (aikštė, rotušė, prekybinės ir gyvenamosios patalpos). Dėl dažnų gaisrų miestų gatvių ir aikščių erdvinė kompozicija nuolat kito. Didėjo pastatų koncentracija centrinėse miesto dalyse, ryškėjo skirtumai tarp miesto centro ir pakraščių užstatymo tankumo. Pagrindinių miesto erdviniu elementu laikytina centrinė aikštė su tūrine ir dažnai vertikalia dominante – rotuše. Magdeburginių miestų raidos varomąja jėga gali būti laikomos ir miesto visuomeninės institucijos (cechai, gildijos, tautinės bendruomenės), nulėmusios skirtingų miesto planinės struktūros morfotipų atsiradimą. Magdeburginių miestų plėtrai ir pastatų architektūros stilistikai įtakos turėjo ir privilegijos atskiroms bendruomenėms (pvz., žydams) bei religinėms konfesijoms.Magdeburgo miesto normos gali būti vertinamos kaip to meto miesto planinei struktūrai ir architektūrinei išraiškai įtaką padarę urbanistiniai architektūriniai reglamentai. Savivaldos suteikimas miestams sudarė sąlygas magistratui kompleksiškai ir integruotai spręsti miesto plėtros klausimus, tačiau negarantavo šių miestų socialinio, kultūrinio ar ekonominio klestėjimo. Dabartinio ir magdeburginio miesto plėtros reguliavimas turi daug panašumų. Seniau centrinė valdžia – valdovas, suteikdamas Magdeburgo miesto privilegiją, dažnai joje nurodydavo ir pagrindinius reikalavimus miesto plėtrai. Miesto valdytojas ar savininkas savo leidžiamais teisės aktais ir toliau reglamentavo plėtros procesą, o miesto magistratas, vadovaudamasis suteiktų privilegijų nuostatomis ir vėlesniais teisės aktais, miesto plėtrą administravo. Šiais laikais procesas panašus. Centrinės valdžios institucijos (Seimas, Vyriausybė, ministerijos) priima teisės aktus, reglamentuojančius patį plėtros procesą, pagrindines nuostatas ar reikalavimus, o savivaldos institucijos šias nuostatas įgyvendina pagal joms suteiktą kompetenciją.Magdeburgo miesto kodo pėdsakai šiuo metu – tai kai kurios išlikusios, nors ir amžiams bėgant pertvarkytos rotušės (jos neretai ir šiandien liko centrinėmis ir svarbiausiomis istorinio miesto branduolio aikščių dominantėmis), istoriniuose senamiesčiuose – senieji amatų cechų ir gildijų pastatai ir daugelyje miestų išlikę vertingi užstatymo ir tūrinės erdvinės kompozicijos elementai (gatvių tinklas, aikštės planas, gatvių ir aikštės charakteris, etninių ir religinių bendruomenių statiniai, užstatymo fragmentai), kurie saugomi kaip urbanistinis paveldas. Dabartinė teisinė bazė nėra lanksti derinant vertingų miesto plano ir užstatymo elementų ar jų charakterio perimamumo (dabartine kalba – kultūros paveldo apsaugos) ir miestų plėtros momentus. Visa tai, palyginti su magdeburginio miesto kompleksinio tvarkymo patyrimu, kiek nuvilia. Dėl to daugelis vertingų istorinių miestų architektūros praeities savitumų, tarp jų ir išlikę magdeburginių miestų struktūriniai elementai (gatvių ir aikščių erdvinė kompozicija, gatvių tinklas, istorinių miesto dalių tūrinės ir erdvinės dominantės), taip pat vertingi siluetai ir panoramos planuojant ar projektuojant neretai lieka nesuprasti ir neįvertinti.

This work contains analysis of Magdeburg legal norms and it’s impacts on development of Lithuanian towns, their cityscape and planning structure. Medieval Magdeburgian rules of law can be treated as the urban – architectural regulations influencing the structure and architectural expression of cities. Municipal grant enabled cities magistrate comprehensive and integrated approach to urban development, although could not guarantee the social, cultural and economic prosperity for the city. Size of main residential and auxiliary service territory, size and form of main town square, size of allotments of town residents, squares, adjacent territories and type of development on the main streets and squares, firefighting requirements also the urgency to build main administrative building (Town Hall) were coded in the privileges of Magdeburg town foundation. Other provided privileges such as privileges for ethnic communities and confessions had big impact on a town view too.Magdeburg rules and the current urban development regulation have many similarities. In the past, the central government – the ruler, giving the privilege of Magdeburg, often referred to therein and the basic requirements of urban development. Further – the city manager or his authorized owner regulates the development process by its legislation, while the city magistrate, under the privileges granted by the provisions of the legislation and the subsequent development is carrying out the administration of the city. Nowadays, the process is similar. Central government institutions (the Parliament, the Government, and the Ministries) adopt legislation governing the development process itself, the main provisions or requirements, and municipal institutions are complying with these provisions by virtue of their expertise. Currently some Town Halls (which often and today remain the central and most important landmarks of squares, historic urban core), survived from earlier times, the historic parts of old town with the old craft guild buildings represents the traces of Magdeburg city code. Also in many cities have survived valuable features of urban structure (the network of streets and squares plan, the character of streets and squares, examples of ethnic communities and different religious confessions architecture), which now figure as an urban heritage.All this compared with the integrated management experience of Magdeburg type cities in certain scale is disappointing. Unfortunately the current legal framework is not flexible in combination of cultural heritage protection and urban development moments. As a result, many valuable historical urban architectural peculiarities of the cityscape, remain misunderstood and underestimated in the course of planning and design.