Fizinio aktyvumo skatinimas neformaliojo ugdymo metu: laipiojimo sporto atvejis

Abstract

Fizinis aktyvumas – svarbus sveikos gyvensenos veiksnys, darantis reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei. Nepaisant to, tiek Lietuvoje, tiek Europoje fizinio aktyvumo rodikliai tendencingai mažėja – tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas paauglystės laikotarpiu kasmet sumažėja vidutiniškai 7 proc. 2018–2030 m. PSO fizinio aktyvumo strategijoje mokyklinio amžiaus asmenys išskiriami kaip prioritetinė grupė. Jų fiziniam aktyvumui skatinti šalių valdžios institucijos raginamos bendradarbiauti su partneriais, kuriančiais ir įtraukiančiais vaikus į fizinio aktyvumo programas, kurios leistų įtvirtinti ir stiprinti visą gyvenimą trunkančią sveikatą ir fizinį raštingumą ir tuo pačiu skatinti mėgavimąsi fizine veikla. Straipsnio tikslas – apžvelgti vaikų fizinio aktyvumo tendencijų situaciją, to priežastis ir kaip laipiojimas gali prisidėti, skatinant vaikų fizinį aktyvumą neformaliojo ugdymo metu. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros metaanalizė ir apibendrinimas. Lipimas žmogui buvo būtinas jau nuo senų senovės: tai padėdavo tyrinėjant žemes, keliaujant, ceremonijų metu, medžiojant ar siekiant kalnų viršūnių. Šiuolaikiniame pasaulyje laipiojimas yra ir sportas, ir aktyvi pramoga, priklauso nuo pasirenkamo sudėtingumo ar lipimo būdo. Laipiojimo tikslas gamtoje – pasiekti uolos ar riedulio viršū nę, nesinaudojant jokia lipimą palengvinančia įranga, o lipant dirbtinio reljefo sienomis salėse bandoma pasiekti aukščiausiai esantį spalvotą kybį arba sienos viršų. Neabejotiną šio sporto aktualumą įrodo tai, jog 2020 m. Tokijuje laipiojimas buvo įtrauktas į olimpinę šeimą ir buvo laimėti pirmieji sportinio laipiojimo olimpiniai medaliai. Laipiojimo treniruočių metu stiprinami viso kūno raumenys, lavinama ištvermė, jėga, lankstumas, koordinacija ir pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taip pat ugdomas erdvinis mąstymas, vizualinė ir judėjimo atmintis, kūrybiškumas, gebėjimas greitai priimti sprendimus, pasitikėjimas savimi. Laipiojimas dirbtinio reljefo salėse yra pakankamai saugus sportas, o sužalojimai dažniausiai yra susiję su kritimu arba per dideliu krūviu, o vaikams ir jaunuoliams svarbu atkreipti dėmesį augimo spurto metu, nes atsiranda didelis epifizinių pirštų lūžių pavojus. Europoje yra šalių (Prancūzija, Didžioji Britanija), kurios įtraukia laipiojimą ne tik į neformalųjį ugdymą, bet ir į formaliojo ugdymo programas, o kuriami pradinių klasių vaikų mokymo laipioti metodai yra veiksmingi ugdant motorinius įgūdžius ir fizinį pajėgumą, taip lavinant vaikų psichofiziologines ypatybes. Nors sportas populiarėja, tačiau jaučiamas metodinės medžiagos mokytojams trūkumas, leidžiantis geriau pažinti šį sportą ir atrasti būdus, kaip jį išnaudoti ir fizinio ugdymo, ir integruotose pamokose. Mokslinėje literatūroje po truputį gausėja informacijos, kaip laipiojimas gali tapti priemone, padedančia skatinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą ir pajėgumą fizinio ugdymo programose. Pastebimas trumpalaikių tyrimų pobūdis šios temos kontekste, todėl lieka aktualūs įvairiapusiai, ilgalaikiai tyrimai, susiję su pedagogika ir laipiojimo poveikiu fizinio aktyvumo skatinimui ir asmenybės raidai. Atsiranda poreikis sukurti neformaliojo švietimo programą Lietuvoje ir, išsamiai įvertinus jos efektyvumą ir naudą, laipiojimo sporto veiklas būtų galima argumentuotai siūlyti įtraukti ir į formaliojo fizinio ugdymo programas.

Physical activity is an important factor in a healthy lifestyle, which has a significant impact on the quality of life. Despite this, both in Lithuania and in Europe, physical activity indicators tend to decrease – studies have shown that physical activity during adolescence decreases by an average of 7% every year. 2018–2030 in the WHO physical activity strategy students are singled out as a priority group. To promote their physical activity, national authorities are encouraged to work with partners to develop and engage children in physical activity programs that promote and strengthen lifelong health and physical literacy. The purpose of the article is to review the situation of children’s physical activity trends, the reasons for this and how climbing can contribute to promoting children’s physical activity during non-formal education. Applied research methods: meta-analysis and generalization methods of scientific literature. Climbing has been necessary for humanity since ancient times: it helped in exploring lands, traveling, during ceremonies, hunting or reaching mountain peaks. In the modern world, climbing is both a sport and an active pastime, depending on the chosen difficulty or climbing method. The goal of climbing in nature is to reach the top of a rock or boulder without using any equipment to facilitate climbing, while climbing artificial terrain walls in gyms the goal is to reach the highest coloured hold or the top of the wall. The undoubted relevance of this sport is proved by the fact that in 2020 in Tokyo, climbing was included in the Olympic family and the first Olympic medals for sport climbing were awarded. During climbing, the muscles of the whole body are strengthened; endurance, strength, flexibility, coordination and basic motor skills are developed, as well as spatial thinking, visual and movement memory, creativity, the ability to make quick decisions, and self-confidence. Indoor climbing on artificial terrain is a fairly safe sport, and injuries are usually related to falls or overexertion. It is important to pay attention to children and young people during the growth spurt, as there is a high risk of epiphyseal fractures of the fingers. There are countries in Europe, such as France and Great Britain, that include climbing not only in non formal education, but also in formal education programs. The climbing methods being developed for teaching elementary school children are effective in developing motor skills and physical abilities, thus developing children’s psychophysiological characteristics. Although climbing sport is becoming more popular, there is a lack of methodological material for teachers, that would allow them to get to know this sport better and discover ways to use it in both physical education and integrated lessons. The amount of scientific literature on how climbing can become a means of promoting the physical activity and capacity of children and youth in physical education programs is increasing little by little. The short term nature of research in the context of this topic is noticeable, so multifaceted, long-term research related to pedagogy and the impact of climbing on the promotion of physical activity and personality development remains relevant. There is a need to create a non-formal education program in Lithuania and, after a detailed assessment of its effectiveness and benefits, climbing sports activities could be proposed to be included in formal physical education programs as well.