Outlining the soviet generations in Latvian post-communist autobiographies
| Author |
|---|
Kaprans, Martins |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2010 | 6 | 108 | 114 |
“Generation” has become a buzzword for many sociologists and political scientists who have explored the changes in post communist societies. With the generational issue some explain the presence of the communist habitus; others, in turn, talk about generational changes as a panacea for coping with the legacy of the past in post-communist societies. Rarely, however, do scholars consider the role of generational identity; namely, what is (if there is) the self-image of a particular generation, and how does this imagined group represent the communist era today. With this analysis I do not advocate any strict delineation of generations: it is empirically impossible to have clear borderlines when one describes generations. Unlike a definitive concept, a generation first and foremost is a sensitized concept, which, as the sociologist Herbert Blumer has argued, merely suggests directions along which to look.20 Nonetheless, my contention is that the effects of the “threshold generations” I have described here should be taken into account very seriously when considering the social representation of the Soviet period in post- Soviet Latvia and elsewhere.
Straipsnyje analizuojami Latvijos pokomunistinio laikotarpio autobiografijose matomi sovietmečio kartų ženklai, atspindintys šio istorinio laikotarpio patirtį. Autobiografiniai tekstai tyrinėjami siekiant suprasti, ar jų autorius sieja generacinė savivoka. Ypatingas dėmesys skiriamas savęs įvardijimui ir ryškiausiems viešiems įvykiams, kurie, mano įsitikinimu, yra itin svarbūs kartos identitetui. Analizė atskleidė, kad autobiografijų autoriai, atstovaujantys skirtingoms gimimo kohortoms (pvz. kartos, gimusios per XX a. trečiąjį arba ketvirtąjį dešimtmetį) turi bendras diskursyvines ištakas, susijusias su aistringu ir altruistišku gyvenimo būdu. Kita vertus, sprendžiant iš autobiografijų, kiekviena kohorta turėjo ypatingą savo laikotarpio sampratą, laikotarpio, kurį lėmė staigūs socialiniai pokyčiai (pvz. Antrasis Pasaulinis karas, trėmimai, Stalino mirtis, Atlydys) ir kuris savo ruožtu nulėmė tam tikrą generacinės savivokos nenuoseklumą. Straipsnio dalyje, skirtoje diskusijai, siūloma slenksčio kartos sąvoka, leidžianti tiksliau charakterizuoti XX a. septintojo dešimtmečio generaciją tiek sovietinėje Latvijoje, tiek, tikriausiai, ir kitur.