International linguistic communication and modern world: a new standpoint to the language
| Author |
|---|
Piliponis, Algimantas |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2005 | 77 | 72 | 77 |
XXI a. daugelyje išsivysčiusių valstybių formuojasi tokia visuomenė, kurią galime įvardinti aukštųjų technologijų ir organizacijų bei žinių visuomene [17]. Visuomenė turėtų keistis ir prisitaikyti prie naujos aplinkos. Vienas svarbiausių naujų iššūkių šalims — užtikrinti ilgalaikį ir nuoseklų žinių ekonomikos augimą kaip žmogaus socialinės raidos pamatą. Sėkmę lems nuolat besimokantis žmogus, žinoma, ir šiuolaikinės technologijos. Tokios visuomenės nariai turėtų būti socialiai jautrūs, turėti tam tikrą humanitarinį kryptingumą, sąlygotą plataus bendrojo išsilavinimo. Tuomet iškyla neatidėliotinas būtinumas naudoti universalumo priemones, visų pirma, bazinėje, tarp žmogiškoje bendravimo sferoje. Todėl ir kalbos negali būti uždaros savyje. Dabar mokslo vertėjau peržengė nacionalines ribas. Bendrą aukštą įvertinimo dimensiją įgauna pramoninė — techninė civilizacija [19]. Visuomenės masinių komunikacijos priemonių dėka gausėja tarp žmogiški kultūriniai ryšiai. Tokiame pačiame lygmenyje yra bendrų kalbų, kaip tinkamo žmonijos bendravimo įrankio, problema — individualiems, moksliniams-techniniams, ekonominiams, kultūriniams ar politiniams mainams. Šiame straipsnyje sprendžiama aktuali mokslinė problema- autorius daro teorinę prielaidą, koks būtų Europos ir kitų pasaulio valstybių, vis labiau apimtų globalizacijos procesų, atžvilgiu reikalingumas rinktis antrąją bendravimo kalbą (po gimtosios): ar tiktų kalbų įvairovė, ar reikėtų pasirinkti vieną nacionalinę kalbą, kuri būtų privaloma visiems kaip universali komunikacijos priemonė. Straipsnyje taip pat norima atkreipti dėmesį į aktualią nūdienos problemą — dvikalbį specialistų rengimą — tai rimta investicija į šalies ateitį. Todėl šio straipsnio tikslas - ištirti, kaip Vilniaus technikos kolegijos (VTK) pašto veiklos specialybės studentai vertina užsienio kalbų mokėjimo ir mokymosi klausimus, įvertinant studijų programų humanitarinį, socialinį bei vadybinį ekonominį pobūdį [11, 12].. Straipsnyje panaudoti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisinių dokumentų analizė, (anketavime dalyvavo 407 respondentai), lyginamoji studentų nuomonių, pareikštų 2001—2002, 2002—2003 ir 2003—2004 mokslo metais analizė. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė nutarimą ,, Dėl 2001 metų skelbimo Europos kalbų metais Lietuvoje “ (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII — 2047). Šiuo dokumentu LR Seimas, atsižvelgdamas į Europos Tarybos ir Europos Sąjungos nuostatą, kad Europos pagrindas yra jos kalbų ir kultūrų įvairovė, bei rodydamas iniciatyvą 2001 metus paskelbti Europos kalbų metais, paskatino Lietuvos visuomenę dalyvauti kuriant daugiakalbę Europą, siekdamas atkreipti mūsų visuomenės dėmesį į Europos kalbų mokėjimo svarbą ir į lietuvių kalbos, kaip seniausios indoeuropiečių gyvosios kalbos, vertybes [1, 8]. Straipsnio pirmoje dalyje atskleidžiami teoriniai socialiniai kalbiniai šiuolaikinės visuomenės komunikacijos vadybos aspektai; antroje dalyje pateikiama atliktų tyrimų analizė, iškeliamos hipotezės bei diskutuojama, kad vykstant globalizacijos procesams, labai svarbu suvokti, kad yra galimybė pasirinkti vieną kalbą kaip bendrą komunikacijos priemonę tarptautiniame šalių ben-dradarbiavime. Neutralios tarptautinės kalbos vartojimas padėtų išsaugoti tautinių kalbų nepažeidžiamumą ir palengvintų svetimų kalbų mokymąsi. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, pagrindžiami numatyto tikslo, iškeltų problemų ir atsakymų į pateiktus klausimus prioritetai.
The article discusses the theoretical foundations of social functioning of modern languages, namely, the aspects of communication management in the context of the beginning of the XXI century. I his paper deals with theoretical foundations of the research in foreign language education, and discusses the possibility of use of one international language for European countries. From 2001 to 2004 the students of Vilnius Technical College, who participated in the research, started to evaluate their own philological education of foreign languages acquired at school more critically and seriously. It is not enough to know one’s native language, but it is of utmost importance to study foreign languages, to get oriented in the European cultural heritage, science and modern technologies