Retrospective analysis of long-term preparation of outstanding athletes for earlier identification of athletic talent

Abstract

Sporto talentas, kaip biologinis, socialinis ir metodologinis reiškinys, yra sporto mokslui vienas sudėtingiausių, o praktikams – svarbiausių dalykų šiuolaikiniame sporte. Ankstyvas talento pastebėjimas leidžia racionaliau valdyti jaunų ir gabių sportininkų rengimą, didinti jų sėkmingos sportinės karjeros galimybes. Žymių atletų daugiametės treniruotės retrospektyvus tyrimas šiuo aspektu leistų atpažinti jaunųjų atletų ypatingus gebėjimus ir treniravimo ypatumus. Šio tyrimo tikslas – ištirti kelių olimpinių čempionų sportinės karjeros pradžioje treniruotėms skirto laiko rodiklius ir nustatyti sporto talento identifikavimo bei evoliucijos panoramą. Specialiai organizuotu interviu metodu buvo apklausti devyni olimpiniai čempionai ir surinkti unikalūs duomenys, charakterizuojantys treniruotėms skirto laiko rodiklius iki pirmosios didelės sėkmės sporte, ankstyvuosius talento atpažinimo požymius ir tėvų paramos svarbą atleto karjeros pradžioje. Unikalūs devynių olimpinių čempionų apklausos duomenys rodo, kad pirmąją didelę sėkmę sportininkai pasiekė nuo treniravimosi pradžios praėjus 4–6 metams, pratybų apimtis svyravo tarp 1840 ir 5000 valandų. Tyrimo duomenys leido identifikuoti tris pagrindinius talentingų sportui jaunųjų atletų atpažinimo ir jų vystymosi veiksnius: 1) vidinė motyvacija, 2) kūrybingas ir sumanus treniravimas, 3) didelis mokymosi ir treniruotumo augimo tempas. Lyginant metinius treniruotėms skirto laiko rodiklius, matyti, kad buvo atliktas didelis treniruotės krūvis ankstyvojoje treniravimosi stadijoje. Tyrimo rezultatai prieštarauja populiariai atsargios praktikos teorijai (Eriksson et al., 1993), pagal kurią, norint pasiekti didelio meistriškumo lygį sporte, būtina 10‑ies metų ir 10 tūkst. treniravimosi valandų taisyklė. Svarbu, kad dauguma respondentų buvo anksti atpažinti kaip talentingi individai ir gavo tinkamą šeimos paramą.