Žargonas kaip jaunimo socialinio tapatumo raiškos veiksnys
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Ruškytė, Džiuljeta |
| Date |
|---|
2008 |
Straipsnyje aptariamas žargonas kaip jaunimo socialinio tapatumo raiškos veiksnys socializacijos procese. Analizuojamos kalbos bei žargono sąsajos. Remiantis G. H. Meado simboline-interakcine paradigma, įvairiuose socializacijos etapuose išryškėja individo tapatumo formavimas kartu su kalbos internalizavimu. G. H. Meado idėją papildo H. Blumeris, individo elgesiui apibrėžti jis vartoja kolektyvinio elgesio sampratą, aptariamą per vieną socialinių judėjimų — madą. Fenomenologinės ir žinojimo sociologijos atstovų P. L. Bergeno ir T. Luckmano teigimu, kalba atsiranda kasdieniniame individų gyvenime ir atspindi socialinę tikrovę, kurią individas suvokia sąmoningai: kalba yra lanksti, atvira, tipizuoja individo patirtį. Individo ekspresinę išraišką per kalbą įvairiose socialinėse situacijose pateikia E. Goffmanas. Jo teigimu - individo kalba kontroliuojama valios pastangomis ir yra orientuota į lūkesčius. Refleksyviosios sociologijos atstovų P. Bourrdieu ir L. J. D. Wacquant'o nuomone, kalbos santykiai yra simbolinės galios santykiai. Antrojoje straipsnio dalyje pristatoma empirinio tyrimo, atlikto 2004 m., rezultatų analizė.
The article deals with a jargon as an expression factor of social identity in the process of socialization. The first part of the article is theoretical. It reveals the connection of the language and a jargon. According to G.H.Mead's symbolic-interaction paradigm, the formation of individual's identity together with the language internalization is seen in different stages of socialization. H.Blumer uses the notion of collective behavior to determine the individual's behavior — fashion. According to P.L.Berger and T.Luckman, language appears in daily life of the individuals and reflects social reality, which an individual perceives consciously: language is flexible, open and characterizes an individual's experience. E.Goffman presents an expressive expression of an individual through the language in different social situations. He maintains that individual's language is controlled by the will and is oriented to expectations. According to the representatives of the reflexive sociology P. Bourrdieu and LJ.D.Wacquant, the relations of language are the relations of symbolic power. The second part contains the empiric research analysis, made in 2004.