Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku „kad“

Abstract

Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas. Straipsnio autorės nusprendė patyrinėti ir, remdamosi morfologiškai anotuoto tekstyno duomenimis, aprašyti tokius atvejus, kai jungtukas kad ir po jo einanti bendratis nėra klaida, nes šie junginiai neturi tikslo reikšmės, o juose esanti bendratis atlieka subjekto, objekto, atributines, aplinkybių funkcijas arba yra sudėtinio tarinio dalis. Straipsnyje primenama ir nenorminė kad su bendratimi vartosena, kai tokiomis konstrukcijomis mėginama reikšti tikslą.