Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/110842
Options
Professional development levels of teachers in respect of developmental supervision areas
Author(s)
Göksoy, Süleyman |
Title
Professional development levels of teachers in respect of developmental supervision areas
Other Title
Pedagogų profesinio tobulėjimo lygiai ugdomojo vadovavimo sričių atžvilgiu
Is part of
Pedagogika, 2018, t. 129, nr. 1, p. 15–32
Journal Title
Journal Volume Title
Journal Issue Title
Date Issued
Date Issued | Volume | Issue |
---|---|---|
2018 | 129 | 1 |
Abstract
The present research aimed to determine the professional development levels of teachers according to developmental supervision approach. Case study method from qualitative research methods was used in the data collection. Educators participated in the research state that the professional development areas of the teachers should be comprised of eight main areas. These areas defined by the educators are lesson preparation and planning, teaching-learning process (lesson), assessment and evaluation, professional development, communication, counselling, classroom management, projects and time management. Therefore, it can be indicated that the determined professional development areas of teacher should be prioritized in order to increase both educational quality and teacher performances.
Veiksminga vadovavimo sistema teikia informaciją ir grįžtamąjį ryšį apie darbuotojo veiklą. Ji sumažina problemų atsiradimo riziką. Vadovavimas yra valdymo funkcija, apimanti veiklos stebėjimą ir klaidų koregavimą, siekiant planuoti ir vykdyti organizacinę veiklą. Vadovai negali įvertinti pavaldinių veiklos, neįvertinę atliktų užduočių ir nepalyginę jų atlikimo su siekiamais veiklos rezultatais. Vadovavimas tampa tik tada efektyvus, kai yra pasiekiami tikslai. Tai reiškia, kad vadovavimo sistemos veiksmingumą lemia jos gebėjimas palengvinti tikslų siekimo procesą. Sistemos veiksmingumas priklauso nuo to, kiek ji gali padėti vadovams siekti organizacinių tikslų. Labiausiai paplitusi vadovavimo forma remiasi grįžtamuoju ryšiu. Grįžtamasis ryšys yra tiesioginės ir aiškios informacijos apie veiklą teikimas pagal užduoties atlikimo rezultatus. Vadovavimas, kuris remiasi grįžtamuoju ryšiu, turi du pranašumus. Pirma, grįžtamasis ryšys teikia prasmingą informaciją vadovams apie jų planavimo pastangų veiksmingumą. Grįžtamasis ryšys, kuris neparodo skirtumo tarp siekiamų standartų ir dabartinės veiklos, reiškia, kad pla-navimas buvo sėkmingas ir pasiekė užsibrėžtus tikslus. Jeigu nukrypimas yra ryškus, vadovas gali pasinaudoti šia informacija rengdamas naujus planus. Antra, grįžtamasis ryšys gali padidinti motyvaciją. Vadovavimas yra vadybos funkcija, kuri parodo, ar tikslai, kaip buvo planuota, pasiekti. Yra daug vadovavimo tipų. Šiame tyrime naudojamas ugdomojo vadovavimo matas ir siekiama nustatyti mokytojų profesinio tobulėjimo lygius ugdomojo vadovavimo atžvilgiu. Duomenis buvo renkami remiantis vienu iš kokybinių tyrimų metodų – atvejo analize. Tyrime buvo taikoma pusiau struktūruoto interviu forma ir mokytojų išsilavinimo vertinimo sistema (rubrikos). Šiame kontekste mokytojų veikla buvo tiriama ugdomojo vadovavimo, kuris apima visiškos vadovo kontrolės, dalinės vadovo kontrolės, bendradarbiavimo su vadovu ir nekon-troliuojančio valdymo etapus, atžvilgiu. Išnagrinėtos šios sritys: mokytojo elgesys, pastebėtas vadovo kontrolės etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi mokytojams vadovo kontrolės etape (rekomendacijos); mokytojo elgesys, stebimas dalinės vadovo kontrolės etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi mokytojams dalinės vadovo kontrolės etape (rekomendacijos); mokytojų elgesys, pastebėtas bendradarbiavimu su vadovu paremto santykio etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi mokytojams bendradarbiavimu su vadovu paremtų santykių etape (rekomendacijos); mokytojų elgesys, pastebėtas nekontroliuojančio valdymo etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi nekontroliuojančio valdymo etape (rekomendacijos). Remiantis ugdomojo vadovavimo požiūriu, pirmiausia turėtų būti nustatytas mokytojų profesinis lygis, o tada vadovavimo stilius turi atliepti tą lygį, kuriame yra mokytojas. Kadangi mokytojai atlieka daugybę vaidmenų ir pareigų, sričių, kurioms reikalingas vadovavimas, daugėja. Pedagogai, dalyvaujantys tyrime, pastebėjo, kad turi būti aštuonios mokytojų profesinio tobulėjimo sritys. Šios sritys apima pamokų ruošimą ir plana-vimą, mokymo ir mokymosi proceso (pamokų) organizavimą, vertinimą, profesinį tobulėjimą, bendravimą, konsultavimą, klasės valdymą, projektų ir laiko planavimą. Todėl galima teigti, kad mokytojų nustatytoms profesinio tobulėjimo sritims reikia suteikti pirmenybę, siekiant pagerinti tiek švietimo, tiek mokytojų darbo kokybę.
Type of document
type::text::journal::journal article
Language
Anglų / English (en)