Krepšinio žaidėjų psichomotorinės reakcijos ir rankų judesio greičio ypatumai
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2013 | 1 | 58 | 63 |
Psichomotorinė reakcija ir judesių greitis žaidimuose realizuojami įvairiose situacijose: nuo jų, taip pat nuo raumenų struktūros ir jų funkcijos priklauso greitas kūno padėties keitimas, partnerio pamatymas ir kamuolio išmetimas. Todėl rengiant krepšinio žaidėjus aktualu žinoti, kas riboja didesnį žaidėjų veiksmų potencialą, koks yra atskirų fizinio pajėgumo rodiklių lygis ir tarpusavio ryšys. Mūsų tyrimo tikslas – pritaikyti krepšininkams testą, kuris padėtų nustatyti perdavimo metu atliekamo judesio greitį, psichomotorinę reakciją, taip pat įvertinti krepšinio žaidėjų fizinį pajėgumą ir palyginti jį su nesportuojančių tiriamųjų pajėgumu. Varžybų laikotarpiu buvo tirti Lietuvos nacionalinės krepšinio lygos (NKL) žaidėjai (n = 12), jų vidutinis amžius ( X ± S) 20,1 ± 1,8 metai, treniravimosi stažas 9 ± 1,5 metai. Jie 6 kartus per savaitę po 2 val. specializuotai treniravosi ir žaidė 2 rungtynes. Taip pat buvo tirta krepšinio nekultivuojančių, tačiau fiziškai aktyvių žmonių grupė (n = 15), jų vidutinis amžius 21,3 ± 0,9 metai. Abiejų grupių tiriamiesiems buvo nustatytas paprastosios psichomotorinės reakcijos laikas (PRL) į šviesos dirgiklį ir judesio greitis (tiriamieji atliko modifikuotą judesio greičio testą su krepšinio kamuoliu). Taip pat buvo tirtas vienkartinis raumenų susitraukimo galingumas (VRSG), anaerobinis alaktatinis raumenų galingumas (AARG), tiriamieji atliko 10 s maksimalių pastangų testą, nustatytas judesių dažnis per 10 s ir plaštakų jėga. Buvo atliktas koreliacinis tyrimas ieškant judesio greičio rodiklio ryšių su kitais fizinio pajėgumo rodikliais. Tyrimo duomenų analizei taikyti matematinės statistikos metodai: skaičiuoti aritmetiniai vidurkiai (X ), standartinis nuokrypis (S), sklaida vertinta pagal variacijos koeficientą (V), sklaidos plotas pagal Min ir Max reikšmes.
Ryšiams tarp rodiklių nustatyti skaičiuoti Pirsono koreliacijos koeficientai (r). Laikyta, kad p < 0,05, kai r = 0,532. Skirtumo reikšmingumui tarp grupių nustatyti taikytas Studento t kriterijus. Patikimos skirtumo reikšmės laikytos, kai p< 0,05. Tyrimas parodė, kad rankų judesio greičio rodiklis turi silpną koreliacinį ryšį (r = 0,402) su kojų raumenų susitraukimo greičiu. Tai lemia raumenų kompozicija ir nervinių impulsų, siunčiamų į raumenis, stiprumas ir greitis. Judesio greitis ir psichomotorinės reakcijos laikas neturi sąsajų su raumenų trumpo darbo galingumu ir su raumenų jėga. Tai rodo jo specifiškumą ir padeda pasirinkti greitumui orientuotą fizinį krūvį ir adaptacijos kryptį. Rankų judesio greitis neturi sąsajų su judesių dažniu. Mūsų tirtų krepšininkų pagrindiniai fizinio pajėgumo rodikliai nesiskiria nuo nesportuojančių, tačiau aktyvių žmonių rodiklių. Tai gali būti vienas pagrindinių veiksnių, stabdančių jų progresą ir galimybes žaisti aukštesniame lygyje. Tyrimų duomenys turi paskatinti trenerius daugiau laiko skirti krepšinio žaidėjų rankų judesių greičiui ir galingumui ugdyti.
We found that there are no statistical differences (p>0.05) between the capacities of muscle function: jump height, take off and MSCP in two groups. The dispersion of all these indicators of basketball players and physically active group is low. Investigated an average of anaerobic alactic muscle power of basketball players is 26.19 W/kg. It is marked by very low dispersion (SD=3.79), which represents only 6.28 % coefficient of variation. The dispersion area of this indicator is large (min=18.92; max=31.37). Statistically significant differences between groups were not found. The study showed that hand motion speed has a weak correlation (r=0.402; p<0.05) with leg muscle contraction speed. Arms own motion speed and psychomotor reaction time has no correlation with muscle power and muscle strength. This indicates the specificity of training and help to choose the direction. Arms own motion speed test has no correlation with tapping test. We found that the main indicators of physical fitness of basketball players do not differ from untrained but physically active people. This may be one of the main factors counteract their progress and opportunities to play at a higher level.
Basketball skills, as ball passing, shooting, dribbling, are based on multiplex coordination of movement and specific physical fitness. It’s important to know the most limited factors in the preparation of basketball players and what is the correlation of the individual indicators. The aim of the present study was to assess speed of psychomotor reaction and arm own motion speed during the pass in basketball players. Basketball player’s physical fitness was evaluated by comparing them with physically active people. The sample consisted of 12 players (age 20.1±1.8 years) of the Lithuanian basketball 2 nd division team who trained 6 times per week and play two matches. It has also been investigated physically active group of 15 people (age 21.3±0.9years). We used a modified movement speed test (Skernevičius et al., 2004) using original game ball. Physical capacities were studied to assessing: muscle single contraction power (MSCP) (Bosco et al, 1983), anaerobic alactic muscle power (AAMP) (Margaria et al.,1966), 10 second cycle ergometer test were employed (Telford et al. 1989) (ergometer “Monark Ergomedic 894 Ea”), 10 s finger tapping test and arm grip test. Correlation analysis was performed to find the arm own motion speed links with indicators of physical fitness. We have found that simple psychomotor reaction time of basketball players was 164.78 mls. Compared with physically active group the result was significantly better (p<0.001). The reaction to the stimulus of light and arms own motion speed of basketball players and group physically active people was not statistically different (p>0.05). Therefore a study shows that basketball players are able to quickly respond to visual stimuli but their motion speed does not differ from physically active people. Both psychomotor reaction time (V = 6.19 %) and motion speed (V = 11.36 %) featured a small dispersion around the average.