Setting up positive educational environment preconditions for pupils' health education
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
Petrauskienė, Alina | Mykolo Romerio universitetas, alina@mruni.eu | LT |
| Date |
|---|
2012 |
Šiuolaikinėje mokykloje sveikatos ugdymas yra sudėtinė bendrojo ugdymo proceso dalis, kurios įgyvendintojai -pedagogai. Šiame procese jie laikomi pagrindiniais dalyviais, priimančiais sprendimus apie tai, kaip vykdyti sveikatos ugdymą mokykloje: ar sveikatos ugdymo veiklose dalyvaus visa mokyklos bendruomenė, visi dalykų mokytojai? Ar sveikatos ugdymo temos bus integruojamos į vieną ar kelis mokomuosius dalykus (pvz.: biologijos, kūno kultūros)? Ar sveikatos ugdymas bus vykdomas klasės valandėlių metu, dalyvaujant įvairiuose projektuose? Mokslininkai akcentuoja, kad nūdienos mokyklose per mažai dėmesio skiriama nuosekliam gyvenimo įgūdžių (tarp jų sveikos gyvensenos) ir įpročių ugdymui(si), kadangi mokyklų prioritetas - mokinių parengimas egzaminams, o integruojamos sveikatos ugdymo, prevencinės programos bendrojo ugdymo įstaigose yra vykdomos tik fragmentiškai. Sveikatos ugdymas turėtų tapti viena iš prioritetinių sričių, kurios efektyvumas būtų paremtas nuoseklumo ir tęstinumo principais. Atskiri trumpalaikiai projektai bei pavienės pamokos neužtikrina sąlygų, reikalingų sveikatai palankiems mokinių įpročiams susiformuoti. Teoriniu požiūriu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose sveikatos ugdymui įgyvendinti yra prielaidos t. y. parengtas Sveikatos ugdymo bendrosios programos projektas (2012); Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose (2008) ir prevencinėse programose (Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, 2006; patyčių ir smurto prevencijos programa Olvveus, 2007 ir kt.) sveikatos temos yra daugiau ar mažiau išskirtos ir turėtų būti integruotos į mokomuosius dalykus bei popamokines veiklas.
Kita vertus, sveikatos ugdymo praktinis įgyvendinimas mokytojams, nors ir turintiems patirties ugdyti mokinių socialinius ir asmeninius įgūdžius, sąlygojančius sveikatai palankų elgesį, vis dar kelia iššūkius. Ugdymo realybėje sveikatos ugdymas išlieka problemiškas, paliečiantis mokytojų vidinį nusiteikimą ir iniciatyvą, pagalbos jiems būtinumą, profesionaliai atliekamo darbo pripažinimą ir vertinimą. Tyrimo tikslas- išryškinti mokinių sveikatos ugdymui(si) palankios edukacinės aplinkos kūrimo prielaidas. Tyrimo objektas- mokinių sveikatos ugdymas(is). Suformuluoti tokie tyrimo klausimai: kas skatina mokytoją dalyvauti mokinių sveikatos ugdymo procese? Kokie egzistuoja trukdžiai mokytojui, kuriančiam mokinių sveikatos ugdymui(si) palankią edukacinę aplinką? Kaip ir kokius sveikatos ugdymo rezultatus atpažįsta pats mokytojas? Tyrimo metodologija. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, leidžiantis atskleisti problemą per unikalią mokytojo patirtį apie tiriamą reiškinį. Duomenų rinkimui naudotas interviu metodas. Pokalbio su informantais kryptį ir turinį sąlygojo tyrimo problema. Buvo pasirinkta pusiau struktūruota interviu forma iš anksto numatant tyrimo klausimus. Kokybinė turinio content analizė apėmė trijų lygių refleksiją, todėl atlikdami tyrimą tyrėjai: 1) nustatė teorinį "rėmą", kurio ribose analizavo teksto medžiagą; 2) reflektavo savo turimą patirtį ir nuostatas, kad šios nebūtų "įjungtos" į teksto analizę; 3) pasirinko ir reflektavo metodologines ir metodines nuostatas, kurios buvo naudojamos atliekant kokybinę turinio analizę. Tekstas nagrinėjams, formuluojamos kategorijos ir subkategorijos, jos interpretuojamos bei atsakoma į tyrimo klausimus Tyrimo dalyvių atranka: patogioji, esanti tyrimui aktualiame kontekste.
Informantų atrankos kriterijai: mokytojai, turintys ne mažiau 5 metų darbo patirties, ugdant mokinių sveikatą; biologijos ir kūno kultūros mokytojai. Tyrimo organizavimas. Interviu buvo vykdomas mokytojų darbo vietoje, iš anksto susitarus, interviu trukmė - 1,5-2 valandos. Tyrimo etika. Tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir apibendrintų duomenų panaudojimu, savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime. Tyrimo rezultatai. Atlikus informantų atsakymų į atvirą klausimą: kas skatina mokytoją dalyvauti mokinių sveikatos ugdymo procese? turinio duomenų analizę, išryškėjo, kad mokytojus dalyvauti mokinių sveikatos ugdymo procese skatina išorinės pagalbos struktūra: kokybiški kvalifikacijos kėlimo kursai, metodiškai organizuotas darbas ugdymo įstaigoje, sveikatos ugdymui palanki aplinka apimanti bendradarbiavimą su kolegomis bei mokyklos administracijos paramą; ir vidinis mokytojo nusiteikimas: savirealizacijos, savęs vertinimo, gerai atliekamo darbo, asmeninio domėjimosi ir patirties ugdyti mokinių sveikatą poreikiai. Taigi, išorinės pagalbos struktūra ir vidinis mokytojo nusiteikimas yra reikšmingos prielaidos sukurti mokinių sveikatos ugdymui palankią edukacinę aplinką.
Atlikus informantų atsakymų į atvirą klausimą: kas Jūsų supratimu mokytojui trukdo įgyvendinti sveikatos ugdymą mokykloje? analizę, galima teigti, kad, kurdami sveikatos ugdymo edukacinę aplinką, mokytojai susiduria su trukdžiais, kurie atsiranda dėl mokyklos bendruomenės nepalankių nuostatų kūno kultūros ir sveikos gyvensenos pamokų atžvilgiu, bendradarbiavimo tarp mokyklos specialistų stygiaus, nepakankamai pritaikytos aplinkos fizinio aktyvumo skatinimui, mokymo metodinių priemonių ir finansavimo sveikatos ugdymui trūkumo. Galima daryti prielaidą, kad išryškintos kliūtys stabdo nuoseklų ir kryptingą sveikatos ugdymo įgyvendinimą bendrojo ugdymo mokykloje. Atlikus interviu klausimo: kokius sveikatos ugdymo rezultatus atpažįstate?turinio duomenų analizę, išryškėjo, kad sveikatos ugdymas turėtų būti neatsiejamas nuo mokinių sveikatos ugdymo(si) rezultatų vertinimo. Kita vertus, sveikatos ugdymo(si) galutinis rezultatas yra sveikatai palankus elgesys, kuris yra sunkiai pamatuojamas ir įvertinamas, taikant tradicinę mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodiką. Visgi, interviu duomenų analizė atskleidė, kad mokytojai sveikatos ugdymo(si) rezultatus atpažįsta, fiksuodami atskirų mokinių sveikatai palankaus elgesio pokyčius, pozityvią mokinių emocinę reakciją ir jų aktyvų dalyvavimą sveikatos ugdymo(si) procese. Darytina įžvalga, jog svarbus "gerai dirbamo darbo atpažinimo poreikis", atsisžvelgiant į tai, kad sveikatos ugdymas apima ir mokinių, ir mokytojų dalyvavimo patirtį, kuri turėtų būti sudėtinė sveikatos ugdymo(si) rezultatų (įsi)vertinimo proceso dalis.
Išvadose teigiama, jog mokinių sveikatos ugdymui(si) palankios edukacinės aplinkos kūrimas mokytojų siejamas su vizija ir strategija mokykloje, pripažįstant sveikatos ugdymą kaip lygiavertį su kitais mokomaisiais dalykais, sudarant prielaidas išorinės pagalbos struktūros plėtojimui (pvz.: sveikatos ugdymo mokytojų ruošimui, kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimui, vadovėlių ir kitų mokymo metodinių priemonių rengimui) ir skatintant bei motyvuojant mokytoją įsitraukti į ilgalaikį mokyklos bendruomenės sveikatos ugdymo procesą. Mokinių sveikatos ugdymui(si) palankios edukacinės aplinkos kūrėjas yra pedagogas - sveikatos ugdytojas, gebantis pripažinti sveikatą kaip vertybę ir propaguoti bei demonstruoti asmeninę sveikos gyvensenos patirtį. Todėl mokyklų bendruomenės turėtų priimti strateginius sprendimus susijusius su mokytojų - sveikatos ugdytojų kompetencijomis, jų pedagoginio krūvio paskirstymu ir apmokėjimu, o ne traktuoti kaip papildomą savanorišką veiklą. Mokinių sveikatos ugdymas turėtų būti susietas su pasiekimų vertinimu, kuris formuotų mokinių gebėjimus reaguoti, atpažinti ir teikti grįžtamąjį ryšį įsivertinant gerąją, sveikatai palankaus elgesio, patirtį. Todėl sveikatos ugdymo pasiekimų vertinimas turėtų apimti ne vien tradicinį mokinių žinių ir gebėjimų vertinimą balais, bet ir įtraukti patį mokinį į sistemingą ir nuolatinį įsivertinimo (elgesio pokyčių patirties) procesą.
How to create environments for pupils' health (self) education achievements that are impartial and independent from the teacher?
The present article is an analysis of positive educational environment preconditions for pupils' health education that are based on analysis of scientific literature and qualitative research (interview) data content analysis. From the theoretical view, all the necessary preconditions to implement health education in Lithuanian comprehensive schools are set up, that is to say, in the Project of Health Education General Programme (2012); Primary, Basic and Secondary Education General Programmes (2008) and Preventive Programmes (Consumption of Alcohol, Tobacco and Other Psychoactive Substances, 2006) health topics are more or less highlighted and ought to be integrated into school subjects and after-school activities. On the other hand, even though teachers have experience with pupils' social and personal skills, practical implementation of health education is still a challenge for them. Facing education in reality, health education remains an issue that affects teachers' personal moods and initiatives, the necessity of support, evaluation and appreciation of skilled (professional) work. The research objective is to highlight the positive educational preconditions for pupils' health education. The research object is pupils' health education. The research questions are as follows: What promotes a teacher to participate in pupils' health education process? What obstacles does the teacher face as he/ she creates positive educational environment for pupils' health education? How and what health education results are recognised by the teacher? The research participants are teachers of biology and physical education with at least 5 years experience in pupils'health education.
The outcomes from the interview data analysis are as follows: Setting up a positive educational environment for pupils' health education is linked with the vision and strategy at school by the teachers, recognising health education equal to other teaching subjects, making preconditions for developing external support framework (for example, preparing health education teachers, organising courses for professional development, sponsoring textbooks and other methodical teaching tools) both encouraging and motivating the teacher to become involved in long-term health education process in the school's community. The creator of a positive educational environment for pupils' health education is a schoolteacher who is a health educator, capable to recognise health as a value and spread as well as demonstrate his or her own personal example of healthy lifestyle. Therefore, considered decisions must be discussed and accepted in school communities: should each teacher be and able to be a health educator? Must each teacher who promotes healthy lifestyle feel greater responsibility and take additional workload in comparison with teachers teaching different subjects? Pupils' health education ought to be linked with evaluation of achievements that would form pupils' abilities to react, recognise and give feedback while evaluating their own experience of positive health behaviour. In addition to this, evaluation of health education achievements ought to include not only the traditional knowledge and abilities assessment scoring but involve the pupil himself or herself into systematic and long-term self-evaluation (experience of changes in behaviour) process. It is discussed how and how often pupils'health (self) education achievements should be assessed. If the diagnostic-type pup/Is' achievement assessment is applied, will it give any results?