Literatūros nuošalės vardai : provokuojančio populiarumo vilkduobės
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2009 |
Straipsnyje gvildenami literatūros populiarumo prigimties klausimai, gilinamasi į recepcijos teorijos ir skaitytojo atsako metodikos teiginius, svarstomos populiariosios literatūros vertinimo problemos, samprotaujama apie skeptišką literatūros tyrinėtojų požiūrį į populiariąją literatūrą. Pasitelkus skirtingų kartų autorių – Lazdynų Pelėdos ir Birutės Mackonytės – vardus aptariamas Kanadoje dirbančio britų kilmės literatūros tyrinėtojo Davido S. Miallo ir vokiečių mokslininko Willie’o van Peero pasiūlytas empirinis literatūrinio teksto tyrimas. Šių tyrėjų gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad literatūros vertintojų ir eilinių skaitytojų teksto perskaitymas skiriasi ne dėl literatūrinio išprusimo lygio skirtumų, bet dėl tam tikrų išankstinių nuostatų, kurias išprovokuoja kultūroje susiklostę stereotipai, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad populiarioji literatūra neverta rimtesnio dėmesio ar solidesnių studijų. Išties sudėtingas teksto ir skaitytojo santykis koduoja daug kitokių jungčių, dominančių literatūros tyrinėtojus, kalbininkus, psichologus ir filosofus, pateikiančius savus atsakymus, tačiau nedrįstančius garantuoti šimtaprocentinio gautų rezultatų validumo. Pavyzdžiui, išgyvenant detektyvinės istorijos realybę vaduojamasi iš neigiamybių ir konstruojamos intriguojančios naujos patirtys, vadinasi, būtent patirtys, o ne mintys ar kontempliacinės būsenos galėtų būti vertinamos kaip sąlygiškai aktyvesnės, labiau žadinančios skaitytojo vaizduotę ar emocijas. Daugybė aiškiai suformuluojamų ar tik nuspėjamų, bet sunkiai apibrėžiamų literatūrinio teksto subtilybių ir yra įrodymas, kaip sunku vienodai įvertinti konkretų tekstą ar jo poveikį „vartotojui“, nusiteikusiam patirti malonumą, ir vertintojui, linkusiam skeptiškai mąstyti ir lyginti.
The article concentrates on the problems of the origin of popularity in literature, on reception theories and the main principles of the reader response method. The author ponders upon the problems of evaluation of literature and rather sceptical position of Lithuanian literary researchers while speaking about popular literature. The results of the empirical literary studies of British researcher David S. Miall and German researcher Willie van Peer are illustrated by the names of Lazdynų Pelėda and Birutė Mackonytė. The results of the researchers mentioned stipulate the assumption, that literary critics and common readers read literary text differently not because of different level of their literary education but because of particular premature attitudes, stipulated by specific cultural stereotypes, such as conviction, that popular literature shouldn’t be treated seriously. Complicated relations between the text and the reader encode many different links, studied by literary researchers, linguists, psychologists and philosophers, who have their answers but never guarantee the validity of the results of their research. For example, while reading crime fiction one can escape various negative feelings and construct new experiences, so it means that virtual experience, but not the thoughts or meditative states of being can be treated as relatively more active and provocative. So this variety of clearly stated or only implicit subtleties of literary text can serve as a proof that it is very difficult to evaluate a concrete text or its influence on the reader/literary critic unambiguously.