Nuteistųjų už labai sunkius nusikaltimus trauminio patyrimo įvertinimas

Abstract

Straipsnyje siekiama įvertinti ilgomis bausmėmis nuteistųjų trauminio patyrimo ypatumus. Pastaruoju metu Europoje labai padidėjo praktikų dėmesys, skiriamas laisvėsatėmimo bausmę atliekančių asmenų psichologinei situacijai gerinti, jų elgesio korekcijai: pradedami kurti ir įdiegiami psichoterapiniai, prevenciniai, elgesio korekcijos modeliai darbui su nuteistaisiais. Tyrimai apie traumuojančius santykius ir sąlygas pačiose laisvės atėmimo vietose prisideda prie būdų įveikti, sumažinti kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą. Tačiau dauguma psichologinių programų, skirtų darbui su nuteistaisiais, yra paremtos praktikų patirtimi, nėra daug mokslinių duomenų apie specifinius nuteistųjų ilgomis bausmėmis ypatumus. Straipsnyje pateikiami kiekybiniai duomenys apie trauminių įvykių rodiklius nuteistųjų už labai sunkius nusikaltimus grupėje. Jie yra lyginami su laisvėje gyvenančių neteistų vyrų imties gautais kiekybiniais duomenimis. Pateikiamos tyrimo rezultatus atitinkančios prielaidos apie specifinius psichologinius nuteistųjų poreikius. The aim of this article is to assess the peculiarities of a traumatic experience of persons who are sentenced to long prison terms. Convicted persons are people who are at high risk of experiencing a psychological trauma in a group. Conditions in prison – strong physical isolation, deprivation of emotional needs, strengthened outer control, one’s increased dependency on others, few opportunities to change ones’ life make a traumatic effect on a person. Relations are based on violence in prisons, prisoners commit violence among themselves. It has been noticed that specialists in prisons and the public are likely to devalue prisoners’ mental health, social adaptation problems like simulation or capriciousness. This complicates an adequate and professional reaction to prisoners’ mental health and behavior disorder. Persons who are sentenced to long prison terms are especially psychosocially violated group due to high levels of social isolation. The research included 64 males who had been convicted for very serious offences and had been punished by imprisonment for a period from 15 years to life imprisonment. According to the research results, it can be noted that, taking into consideration the experience of traumatic events, the prisoners’ group is a specific one. Respectively, this group conveys specific psychological needs and relationships problems corresponding to causes of a traumatic event. A lot of prisoners underwent a traumatic experience in childhood; criminal activity is traumatic for both themselves and others. However, their traumas are not only crime-related; a big part of prisoners went through the painful losses of close relationships, social disassociation. Respectively, a psychotherapy help requires a lot of human resources and an appropriate professional qualification.