Water disinfection by-products and the risk of congenital anomalies in Kaunas

Abstract

There is growing evidence from epidemiological studies that maternal exposure to increased drinking water chlorination with by-products – trihalometane (THM) may be associated with congenital anomalies. The aim of this study was to evaluate the impact of maternal exposure during pregnancy to individual THM internal dose effect on the risk of congenital anomalies. We conducted a population-based prospective study of 3074 Kaunas residents births in 2007–2009, using THM exposure estimated as internal dose. We used multivariate logistic regression analysis and compared the risk of any congenital anomalies in four exposure categories of THM internal dose quartiles. In addition, we conducted a linear regression models analysis with adjustment for maternal physiology, lifestyle and sociodemographic characteristics. Effect estimates based on total THMs and chloroform quartiles tended to increase congenital anomalies risk, but there was no statistically significant effect. However, we found dose–response relationships for the bromodichloromethane (BDCM) internal dose and risk for any congenital anomalies. The adjusted odds ratio for fourth quartile vs. first quartile was 1.5, 95% CI 1.00–2.55. The OR per every 0.01 μg/d increase in BDCM internal dose was 1.03, 95% CI 1.00–1.07. Effect estimates associated with dibromochloromethane (DBCM) exposure levels also revealed statistically significant association with the congenital anomalies risk (OR 1.23, 95% CI 1.02-1.48). The present study suggests that prenatal exposure to total THM has tendency to increase the risk of any congenital anomalies, while exposure to BDCM and DBCM statistically represents a significant increase in the risk of any congenital anomaly.

Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis, motinos ekspozicija geriamojo vandens chloravimo pašaliniais produktais trihalometanais (THM) gali būti susijusi su įgimtomis anomalijomis. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti motinos ekspozicijos į atskirų THM vidinės dozės nėštumo metu poveikį įgimtų anomalijų rizikai. Buvo atliktas populiacinis perspektyvusis tyrimas, į kurį 2007–2009 m. įtrauktos 3074 nėščiosios kaunietės, kurioms ekspozicijai nustatyti buvo apskaičiuota THM vidinė dozė. Naudojant daugiaveiksnę logistinę regresiją, keturiuose vidinės dozės ekspozicijos kvartiliuose palyginta įgimtų anomalijų rizika. Be to, taikant tiesinės regresijos modelius kontroliuota moterų fiziologinių, elgsenos, socialinių ir demografinių veiksnių įtaka. Visų dėl THM ir chloroformo įgimtų anomalijų rizika didėjant ekspozicijos kvartiliui turėjo tendenciją didėti. Nustatytas ryšys tarp bromodichlorometano (BDCM) vidinės dozės ir įgimtų anomalijų rizikos. Standartizuotas galimybių santykis (GS) tarp pirmo ir ketvirto kvartilio buvo 1,5, 95%PI 1,00–2,55, o padidėjus 0,01 μg/d BDCM vidinei dozei reikšmingai padidėjo įgimtų anomalijų rizika (GS 1,03, 95% PI 1,00–1,07). Dibromochlorometano (DBCM) ekspozicija taip pat reikšmingai didino įgimtų anomalijų riziką (GS 1,23, 95% PI 1,02–1,48). Gauti tyrimai rodo, kad dėl visų THM įgimtų anomalijų yra tendencija, kad rizika gali didėti, tačiau esant BDCM ir DBCM ekspozicijai statistiškai reikšmingai didėja įgimtų anomalijų rizika.