Селище в Кернаве на берегу Нерис

Gyvenvietė yra apie 0,5 km į pietvakarius nuo piliakalnių Neries pirmoje viršsalpinėje terasoje, ariamame lauke (1 pav.). VVU Lietuvos TSR istorijos katedros archeologinė ekspedicija 1983 ir 1984 m. ištyrė gyvenvietėje 517 m2 plotą. Aptiktas 0,4—0,45 tn storio kultūrinis sluoksnis, geriau išlikęs tik vakarinėje gyvenvietės dalyje. Aptiktos dviejų stulpinės konstrukcijos pastatų liekanos. Viename pastate buvo atviras židinys su pasagos formos akmenų vainiku (2 pav.) ir speciali ūkinė duobė puodams lipdyti. Šalia pastato, duobėje, buvo įrengta krosnelė geležiai lydyti (3 pav.). Kultūriniame sluoksnyje rasta daug lipdytinės keramikos nežymiai grublėtu (85%), brūkšniuotu (6,8%), lygiu (2,6%) bei gludintu (0,9%) paviršiumi (9 pav.). Ariamo lauko paviršiuje rasta ir žiestų puodų šukių (1,7%). Pastatuose ir šalia jų koncentravosi visi radiniai: darbo įrankiai iš akmens (4 pav., 1 — 14), molio (7 pav., 1 — 13; 8 pav.), geležies (6 pav., 1—7) ir kaulo bei labai negausūs žalvariniai papuošalai, datuojami III—V a. Gyvenvietės Kernavėje radiniai atskleidžia sudėtingus etninius, ekonominius ir socialinius procesus rytų baltų gentyse, palaipsniui nykstant brūkšniuotosios keramikos kultūrai ir formuojantis rytų Lietuvos pilkapių kultūrai.