Realization of the right to work by the forcibly displaced persons as a condition for their integration into host societies in the EU countries
| Author |
|---|
Pohorielova, Oleksandra |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2022 | 2 | 2(26) | 111 | 134 |
Didžiulis perkeltųjų asmenų antplūdis iškėlė klausimą, kad reikia peržiūrėti migracijos politiką, bėgančių nuo karo integraciją. Šio straipsnio tikslas – masiškai persikėlusių asmenų teisės į darbą įgyvendinimas kaip pagrindinė sąlyga norint juos integruoti į priimančiąją visuomenę. Siekiant šių tikslų, pirmiausia, buvo svarstomas klausimas dėl teisinio statuso skirtumo tarp pabėgėlio, ekonominio migranto ir asmens, turinčio laikinosios apsaugos statusą, kadangi šiandien šios sąvokos dažnai keičiamos, nepaisant kai kurių skirtumų jų integracijos kontekste. Tuo pat metu svarbiausias pabėgėlių integracijos aspektas turi būti tarptautinių žmogaus teisių pripažinimas ir įgyvendinimas visiems persikėlusiems asmenims, kurios yra universalios ir negali būti pažeistos.Darbas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent perkeltųjų asmenų teisės į darbą įgyvendinimas lems tinkamą perkeltųjų asmenų socialinę ir ekonominę integraciją. Teisės į darbą įgyvendinimas leis persikėlusiems asmenims savarankiškai save aprūpinti ir integruotis į bendruomenės ir socialinio aprūpinimo sistemas, kurios yra susijusios su darbu. Kita vertus, teisės į darbą įgyvendinimas ir integracija į darbo rinkas gali teigiamai įtakoti juos priimančias visuomenes. Kartu buvo svarstomas ir persikėlusių asmenų prieigos prie darbo rinkos klausimas, kur dėmesys sutelkiamas į tai, kad galimybės dirbti termino sutrumpinimas prisidės prie integracijos priimančiose valstybėse.Taip pat svarstomas klausimas, kad teisė į darbą turėtų būti realizuojama remiantis padoraus darbo sampratos numatytais principais, be kurių teisė į darbą nebus tinkamai įgyvendinta ir atitinkamai neįvyks tinkamos integracijos. Straipsnyje nurodomi veiksniai, trukdantys realizuoti teisę į darbą ir tinkamai perkeltųjų asmenų integracijai į darbo rinką. Didžiausias dėmesys skiriamas lygybės užtikrinimo principui ir diskriminacijos draudimui, nes tai yra vienas pagrindinių elementų užtikrinant tiek žmogaus teisių įgyvendinimą, tiek padoraus darbo koncepciją. Neigiamai įtakoja integraciją šie veiksniai: diskriminacija dėl pilietybės neturėjimo, moterų diskriminacija darbo rinkoje, sunkumai integruojantis į darbo rinką dėl kalbos barjerų ir kvalifikacijų bei įgūdžių nepripažinimo, aktyvios politikos trūkumas dėl galimo užimtumo informacijos.Todėl, siekiant tinkamai integruoti persikėlusius asmenis juos priimančiosiose šalyse, svarbu apskritai panaikinti veiksnius, kurie neleidžia įgyvendinti integraciją į priimančiųjų valstybių darbo rinkas.
The escalation of the conflict with Russia in Ukraine has led to the mass displacement of people from Ukraine saving themselves from the war. In most cases, displaced persons have found their safe haven in the EU countries. The massive influx of displaced persons has put on the agenda the need to review the EU policy in light of the activation of Directive 2001/55/EC on temporary asylum to better integrate massively displaced persons of different asylum statuses into the society of the host countries. This article aims to consider the realization of the right to work of massively displaced persons as a condition for integration into the host societies. First of all, the differences between refugees, economic migrants, and persons with temporary protection are considered, since they have certain differences and specific features being integrated into labor markets. It has been established that the key aspect of integration of refugees should be observance of the ideas of recognition and enforcement of universally recognized international human rights. The paper identifies the realization of the right to work as one of the key elements in implementing the integration of the displaced persons in the receiving states and determines that displaced persons have the potential to make a positive contribution to the receiving states, if they are integrated into the labor markets of the receiving states. The paper describes the need to realize the right to work, taking into account all the fundamental principles consistent with the concept of decent work. It also identifies the factors that negatively affect integration in the realization of the right to work, elimination thereof should be a key focus of the integration strategy for the displaced persons.