Vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų ilgalaikių mokslinių tyrimų reikšmė farmacijai Lietuvoje

Abstract

Vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų tyrinėjimų ištakos Kaune prasidėjo XX a. pradžioje, uždarius Vilniaus universitetą. Vaistažolininkystė glaudžiai susijusi su vaistininkystės ištakomis, t. y. su farmacijos mokslo raida. Dauguma žymiųjų Lietuvos farmacininkų aukštojo išsilavinimo siekė JAV, Vokietijos Austrijos bei Rusijos imperijos universitetuose. Farmacijos mokslo neretai siekdavo tie, kurie neidavo tėvų parinktu dvasininko keliu. Iš šių mokslų ir darbų į Lietuvą kartu su pirmąja nepriklausomybe sugrįžę vaistininkai prof. Petras Raudonikis, prof. Benediktas Šiaulis ir prof. Kazimieras Grybauskas parvežė didžiųjų miestų ir universitetų dvasią ne tik į Lietuvos vaistines, bet ir 1922 m. vasario 16 d. atidarytą Lietuvos universitetą Kaune bei 1923 m. jame įkurtą Kauno botanikos sodą. Vaistažolininkystės srityje išskirtinė asmenybė yra prof. K. Grybauskas (1886–1953) – vienas pirmųjų profesionalių farmakognostų – vaistinių augalų tyrėjų, propaguotojų ir vaistažolininkystės pradininkų Lietuvoje.[...]