Engaging double binds for critical inquiry with first-grade Latina/o emergent bilinguals
| Author |
|---|
Campano, Gerald |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2014 | 5 | 62 | 98 |
This two-year predominantly qualitative study engaged 103 bilingual first graders in a literacy curriculum that sought to blend in- and out-of-school experiences, with particular emphasis on using photography and other multimodal texts as semiotic resources. Drawing on critical pedagogy and cultural historical activity theory, we supported students in interrogating epistemologies resulting from dominant hegemonic perspectives. As part of the curricular invitations, children photographed their everyday family and community experiences, and employed these images for oral storytelling and multimodal composing. Data sources analyzed for this article include children’s audio-recorded dialogic small group discussions and their multimodal texts. We analyzed the data thematically and discursively, identifying patterns across children’s engagements with their photos in the literacy curriculum. We found that young emergent bilinguals enacted agency by bringing often-silenced social issues and community knowledge to the forefront of school-based learning. We examine turning points in the dialogic discussions that helped create openings to voice topics often excluded from classroom contexts, and argue that such pedagogical spaces can support children in de-stabilizing historically rooted double binds that reinforce cultures of silence. Through illustrative examples of students’ talk and texts, we explore how a specific focus on blending oral storytelling-stimulated dialogue with technology can become a platform for critical inquiry that engages, rather than suppresses, the double binds children experience by virtue of their immigration histories and cultural and linguistic identities.
Šiame dvejus metus trukusiame kokybiniame tyrime dalyvavo 103 dvikalbiai pirmos klasės mokiniai, besimokantys pagal pradinės mokyklos raštingumo ugdymo programą, kurioje daug dėmesio skirta mokykloje ir už mokyklos ribų įgytai patirčiai, fotografijai bei kitiems daugiamodaliniams tekstams kaip semiotiniams šaltiniams. Remdamiesi kritinės pedagogikos ir kultūros istorijos veiklų teorija, padėjome moksleiviams kritiškai analizuoti dominuojančios hegemoninės perspektyvos epistemologines pasekmes. Vykdydami vieną iš mokymosi programos užduočių moksleiviai turėjo fotografuoti savo kasdienes šeimos ir bendruomenės veiklas ir panaudoti šiuos vaizdus žodžiu pasakojant istorijas bei raštu kuriant daugiamodalinius produktus. Šiame straipsnyje analizuojame duomenų šaltinius – vaikų diskusijų mažose grupėse garso įrašus ir jų daugiamodalinius tekstus. Atlikta teminė ir diskursinė duomenų analizė, nustatyti vaikų įsitraukimo į veiklą naudojant nuotraukas mokymosi procese modeliai. Tyrimas atskleidė, kad mokiniai užduotį atliko labai pilietiškai, atskleidė dažnai nutylimas socialines problemas ir bendruomenės skaudulius. Straipsnyje nagrinėjame moksleivių dialogų-diskusijų kulminacinius momentus, atveriančius galimybes aptarti temas, kurių neretai išvengiama klasės kontekste; teigiame, kad iš tikrųjų toks pedagoginės erdvės panaudojimas gali padėti vaikams destabilizuoti istoriškai susiklosčiusias neišsprendžiamas dilemas, skatinančias tylos kultūrą. Pateikdami iliustruojančių moksleivių pokalbių ir tekstų pavyzdžių, nagrinėjame, kaip specifinis dėmesys mišriam žodiniam istorijų pasakojimo paskatintam dialogui, panaudojant technologijas, gali tapti kritinio tyrinėjimo platforma, kuri įtraukia, bet ne nuslopina ar užgniaužia, su neišsprendžiamomis dilemomis susiduriantiems vaikams, atkreipiant dėmesį į jų imigracijos istoriją, kultūrinį bei kalbinį identitetą.