Kaip Andrejus Sacharovas tapo demokratu
| Author |
|---|
Nathans, Benjamin |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2024 | 82 | 175 | 179 |
Straipsnyje nagrinėjama Andrejaus Sacharovo intelektualinė ir politinė raida nuo sovietinės branduolinės fizikos mokslininko iki demokratijos rėmėjo. Atskleidžiama, kaip Sacharovas per savo gyvenimą priėmė ir vystė demokratijos idėją, ypač atsižvelgdamas į žmogaus teisių svarbą ir įstatymų viršenybę (angl. rule of law). Autorius pabrėžia Sacharovo požiūrį į laisvą informacijos sklaidą ir intelektinę konkurenciją kaip esmines demokratinės visuomenės vertybes. Sacharovas, stipriai paveiktas ginčų su Aleksandru Solženicynu, ilgainiui atsisakė savo pradinio skepticizmo demokratijos atžvilgiu ir tapo ištikimu daugiapartinės sistemos šalininku. Šioje kelionėje ypač svarbi buvo pastanga siekti, kad žmogaus teisės būtų integruotos į valdymą. Sacharovas tvirtai tikėjo, kad be šios integracijos neįmanoma užtikrinti veiksmingo ir humaniško valdymo. Taip pat straipsnyje aptariama Rusijos dabartinė politinė situacija, pabrėžiant Vladimiro Putino vadovavimo nebaudžiamumą ir jo „išsivadavimą“ iš politinės, institucinės bei įstatyminės priežiūros, kas kelia grėsmę demokratijos vystymuisi šalyje. Straipsnio autorius teigia, kad be vidinio demokratijos siekio Rusijos visuomenėje Vakarų pastangos nebus pakankamos, kad demokratija Rusijoje įsigalėtų.
The article examines the intellectual and political development of Andrei Sakharov from trusted Soviet nuclear physicist to dissident supporter of democracy. It is revealed how Sakharov came to accept and support the idea of democracy, especially taking into account the importance of human rights and the rule of law. The author emphasizes Sakharov’s approach to the free dissemination of information and intellectual competition as essential values of a democratic society. Strongly influenced by his disputes with Alexander Solzhenitsyn, Sakharov eventually abandoned his initial skepticism towards democracy and became a staunch supporter of the multiparty system. Particularly important in this journey was the effort to integrate human rights into the process of political decision-making. Sakharov strongly believed that effective and humane governance was impossible without this integration. The article also discusses the current political situation in Russia, emphasizing the impunity of Vladimir Putin’s activity and the absence of political, institutional and legal constraints, which threatens the development of democracy in the country. The author of the article claims that without a substantial internal desire for democratic political competition within Russian society, Western efforts will not be sufficient for democracy to take hold in Russia.