Archetipinis herojaus įvaizdis Strindbergo dramoje „Kelias į Damaską“
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2011 | 68 | 195 | 203 |
| URI | Access Rights |
|---|---|
| Straipsnis žurnalo svetainėje | Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access) |
| https://hdl.handle.net/20.500.12259/40778 |
Augustas Strindbergas dramoje „Kelias į Damaską“ atvėrė kolektyvinėje pasąmonėje slypinčius herojaus ir motinos archetipus, akcentuodamas pirmąjį. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip dramaturgas literatūrine kalba kuria šį įvaizdį. Analizuojant pjesę remiamasi Carlo Gustavo Jungo, Mircea Eliade’s ir Josepho Campbello archetipų samprata: herojaus archetipas išreiškia žmogaus dvasios įkalinimą materialiojoje realybėje – Žemės Motinos karalystėje, tad herojaus tikslas yra iš jos išsivaduoti per dvasinį pabudimą. Atskleidžiama, jog dramoje archetipinį herojaus įvaizdį įkūnija pagrindinis veikėjas, o antraeiliai personažai dramaturgo vaizduojami kaip tam tikri pagrindinio veikėjo vidiniai aspektai. Atskleidžiamas dvasinės kelionės ir išsilaisvinimo procesas: trijose dramos dalyse herojus gundomas kitų veikėjų užmiršti savo dvasinę prigimtį, pasiduoti, išbandomas Žemės Motinos valdomais laiko, erdvės, pasikartojimų, likimo aspektais ir išsivaduoja iš jos atgimdamas aukštesnėje realybėje.
In the drama “To Damascus” August Strindberg opened archetypes of collective unconscious – the archetypes of mother and hero, accenting the first one. The article analyzes how the playwright creates this image using literary language. The analysis of the play is based on the theories of archetypes by Carl Gustav Jung, Mircea Eliade and Joseph Campbell: the archetype of the hero means the imprisonment of the human soul in the material reality – the kingdom of the Earth Mother, and the task of the hero is to get rid of her by a spiritual awakening. The article shows that the main actor in drama embodies an archetypal image of the hero and that the secondary characters are portrayed as a number of different aspects of the hero’s inner world. It shows how writer creates the process of a spiritual journey and liberation: in drama’s three parts the main character is tempted by the other players to forget his spiritual nature, to give up, is tested in aspects of the Earth Mother – time, space, recurrence, fate and frees himself from her through rebirth in a higher reality.
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Logos (Lithuania) | 0.1 | 0.12 | 0.148 | 2011 | Q3 |