Students' emotional state after school moving
| Author |
|---|
Tijūnėlienė, Ona |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2005 | 77 | 45 | 52 |
Ugdymo sėkmę drauge su kitais veiksniais lemia tai, kiek mokinys patenkina prigimtinius savo poreikius. Minėta problema ypač aktualia tampa mokiniams, keičiantiems mokyklą. Drauge mokyklos keitimas dėl įvairių priežasčių palengvina arba prislegia savijautą ir turi reikšmės mokymosi rezultatams. Užsienio moksli-ninkai tyrinėjo kai kuriuos mokyklos keitimo poveikio mokiniui aspektus (pvz., Alspaugh, 1998a, 1998b, 2000; Wren, 2003). Tačiau klausimas, kaip mokiniai jaučiasi perėję iš vienos mokyklos į kitą ir kaip savijauta susijusi su mokymosi rezultatų kokybe, Lietuvoje iš esmės netyrinėtas. Išspausdintas tik vienas kitas žvalgomojo pobūdžio tyrimų rezultatų pagrindu parašytas straipsnis (pvz., Rugevičius, Čepienė, 2002; Popov, 2004). Tai paskatino atlikti tyrimą, kuriuo siekėme nustatyti vaikų savijautos pokyčius, pakeitus mokyklą, ir kai kuriuos su tuo susijusius veiksnius. Tyrimas vyko 2004 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu. Tyrimo imties tūris buvo nustatytas netikimybiniu būdu, tačiau siekėme sudaryti kuo labiau reprezentatyvią im- tį. Iš viso tyrime dalyvavo 2075 mokyklą pakeitę mokiniai ir jų tėvai iš 159 visų tipų mokyklų beveik visų salies apskričių (57). Pagrindinis tyrimo instrumentas buvo klausimynas vaikams ir tėvams. Jis buvo sudarytas remiantis preliminariniu fenomenologiniu kokybiniu tyrimu. Klausimyne buvo klausimai apie mokymosi rezultatus senojoje ir naujojoje mokyklose, apie mokyklos keitimo inicijavimą (darėme prielaidą, jog tai gali būti susiję su pasitenkinimu mokyklos keitimu). Į klausimyną įtraukėme ir kelis tiesioginius klausimus, kuriais norėjome išgauti tiesų atsakymą: ar vaikas ir tėvai yra patenkinti mokyklos keitimu, ar vaiko savijauta pagerėjo perėjus į naują mokyklą. Didesnės pusės (60 procentų) tyrimo dalyvių-vai- kų savijauta pakeitus mokyklą pagerėjo, tačiau beveik dešimtadalio vaikų savijauta pablogėjo. Paaiškėjo, jog tėvų ir vaikų požiūriai į vaikų savijautos pokyčius yra labai panašūs. Vaikų savijautos pokyčių skirtumų pagal mokymo pakopas nenustatyta. Nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys tarp mokinių savijautos pokyčių pakeitus mokyklą ir pasitenkinimo naująja mokykla: kuo labiau vaikai patenkinti naująja mokykla, tuo labiau teigiami jų savijautos pokyčiai. Tarp mokyklų, teikiančių pradinį išsilavinimą (t.y. mokyklos-darželio, pradinės mokyklos, pagrindinės mokyklos, vidurinės mokyklos), daugiausia teigiamų vaikų savijautos pokyčių tendencijų nustatyta atskiroje pradinėje mokykloje. Panaši situacija ir vidurinėje mokykloje. Tačiau palyginus su šių tipų mokyklomis, į mokyklą-darželį ir pagrindinę mokyklą perėjusių vaikų, kurių savijauta pagerėjo, žymiai mažiau. Ryškus ir statistiškai reikšmingas ryšys aptiktas tarp mokyklų, teikiančių vidurinį išsilavinimą (pagrindinės, vidurinės, jaunimo, profesinės, gimnazijos). Jaunimo mokykloje nustatytos ryškiausios teigiamų savijautos pokyčių tendencijos. Nedaug nuo jaunimo mokyklos atsilieka pagrindinė mokykla ir gimnazija. Vidurinės mokyklos mokinių savijautos pokyčiai rečiau yra teigiami, lyginant su kitų tipų mokyklomis. Lyginant mokinių, besimokančių pagrindinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose (pagrindinėse ir vidurį- nėsc) savijautos pokyčius, statitiškai reikšmingo ryšio nustatyti nepavyko, kokio pat ryšio nepavyko aptikti ir lyginant savijautą tų mokinių, kurie mokosi valstybinėse ir nevalstybinėse mokyklose. Vertinant mokinių mokymosi pasiekimų pokyčius subjektyviuoju būdu (t.y. tiesiogiai klausiant, kaip pasikeitė vaiko mokymosi pasiekimai pakeitus mokyklą) paaiškėjo, kad beveik pusė respondentų-mokinių teigia, jog jų mokymosi pasiekimai (pažymiai) pakeitus mokyklą pablogėjo. Pagerėjo - tik penktadalio mokinių. Tačiau tokio ryškaus pablogėjimo nepatvirtino objektyviuoju būdu gauti duomenys. Palygindami matematikos ir lietuvių kalbos pažymių, kuriuos 5—12 klasių mokiniai gavo paskutinį trimestrą senojoje ir pirmąjį trimestrą naujojoje mokykloje, vidurkius, nustatėme, kad vidurkiai pakito labai nežymiai
The subject of the research is students’ emotional state after school moving. The research is aimed at identifying changes in the students’ emotional state after school moving and clarifying some related factors. Respondents were sampled by a non-stochastic method, by trying to achieve the most representative target group. In total, 2075 students and their parents from 159 schools of all types participated in the research. They represented almost all districts of the country. The main research instrument was questionnaires for both students and their parents. The questionnaires were composed on the basis of a preliminary phenomenological qualitative research. The data collected were analyzed using SPSS. Depending on the data specificity different statistical methods were applied, namely, the hypotheses were checked by using Chi-square, Mann-Whitney, Kruskal-Wallis criteria, correlations between variables were evaluated by Spearmen, Cramer’s V coefficients.