Straipsnyje, remiantis atlikto tyrimo SF-36 (Gyvenimo kokybės įvertinimo
klausimynas) rezultatais, siekiama atskleisti meno terapijos kaip psichinio harmonizavimo
priemonės reikšmę, sprendžiant psichikos sutrikimais sergančių žmonių komunikacijos problemas, gerinant jų gyvenimo kokybę, kūrybinės saviraiškos potyrius. Tyrimu siekta nustatyti ir
įvertinti psichikos ligomis sergančių pacientų, kuriems stacionare buvo taikyta meno terapija,
gyvenimo kokybės pokyčius.
Apklausti 212 psichikos ligomis sergantys Kauno miesto psichiatrijos ligoninių stacionare,
kur vykdomi užimtumo ir meno terapijos užsiėmimai, besigydantys pacientai. Rinkti demografiniai, pagrindiniai psichikos ligos anamnezės duomenys.
Šio tyrimo pasirinkimą nulėmė aplinkybė, kad Lietuvoje dar nebuvo tirta psichiniais
sutrikimais sergančių žmonių aplinka, skatinanti socialinį bei kultūrinį gyvenimą, jų gydymo
procese taikomos meno terapijos reikšmė.
Stacionaro pacientai vidutiniškai dalyvavo 11,05 ± 0,29 užsiėmimų. Moterų ir vyrų motyvacija dažniausiai buvo vidutiniška, diagnozė tam įtakos neturėjo. Funkcinių rodiklių pokyčiai
(fizinė funkcija, veiklos apribojimas dėl emocinės būklės, psichikos sveikata, energingumas /
gyvybingumas, bendras sveikatos suvokimas, sveikatos pokytis) statistiškai patikimai skyrėsi
tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse. Gauti duomenys parodė, kad į strategijos įgyvendinimo
programą turėtų būti įtraukta meno terapija.
Type of document
type::text::periodical::journal::contribution to journal::journal article::research article