A comparative study of the gap between de-jure and de-facto language policies: the case of Kyrgyzstan and Hungary

The purpose of this study was to find the main factors that guide language policies and discover correlations between top-down and bottom-up ideologies in the context of Hungary and Kyrgyzstan. To accomplish this, the study created a database of relevant official documents, photos of linguistic landscapes and qualitative data. The study analyzed the documented top-down decisions from historical perspectives, and then compared them with the data collected from interviews and surveys, and from the collection of photos. The participants included both high-ranking political figures, professors, students and random citizens. Results showed that the official policies often do not comprehensively match with the people’s beliefs, attitudes and desires. Findings also imply that using either document analysis, or the method of linguistic landscape, or qualitative methods alone, might not sufficiently validate the results in the absence of each other, since errors may top up from various discrepancies between top-down and bottom-up arrangements, as well as from overt and covert ideologies.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti pagrindinius faktorius, kurie nulemia kalbų politiką, ir atrasti koreliacijas tarp ideologijų „iš viršaus į apačią“ bei „iš apačios į viršų“ Vengrijos ir Kirgizijos kontekste. Įgyvendinant šį tikslą, buvo sukurta duomenų bazė, kurią sudarė aktualūs oficialūs dokumentai, kalbinių kraštovaizdžių nuotraukos ir kokybiniai duomenys. Tyrimo metu dokumentais patvirtinti sprendimai „iš viršaus į apačią“ buvo išanalizuoti istoriniu požiūriu bei palyginti su duomenimis, surinktais iš interviu, apklausų ir nuotraukų rinkinio. Tarp dalyvių buvo aukšto rango politikų, profesorių, studentų ir atsitiktinių piliečių. Rezultatai parodė, jog oficialios politikos kryptys dažnai visapusiškai neatitinka žmonių įsitikinimų, pažiūrų bei troškimų. Atradimai taip pat leidžia manyti, kad vien dokumentų analizės, kalbinio kraštovaizdžio metodo arba kokybinių metodų naudojimo gali nepakakti rezultatų pagrindimui, jei likusieji metodai nėra naudojami, kadangi gali atsirasti klaidų, kylančių dėl įvairių neatitikimų tarp „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ metodų bei dėl atvirų ir užslėptų ideologijų.