Changing attitudes of arts education theories in the context of contemporaneity
| Author |
|---|
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2005 | 78 | 116 | 120 |
Straipsnyje gvildenamos šiandieninių meninio ugdymo teorijų nuostatos bei jų kaita naujomis kultūros sąlygomis. Atskleidžiamos formalistinių, ekspresyvistinių ir simbolistinių meninio ugdymo teorijų nuostatų raidos linkmės, jų orientacija postmodernizmo sąlygomis į pliuralistinę metodologiją. Jos vaidmuo išryškėja susipažinus su D. A. Kolbo (1984), M. Csikszentmihalyi ir R. E. Robinsono (1990), R. Lachapelle’s (2003), S. Tri- vcrdi’o (2004) meninio ugdymo modeliais. Nagrinėjant simbolistines meninio ugdymo koncepcijas apsisto- jama prie psichologų neokognityvistų (J. Daviso, H. Gard- nerio, 1992) koncepcijų, grindžiančių metaforinio mąs-tymo privalumus Įsitvirtinant naujam požiūriui į meninio ugdymo paskirtį ir tikslus. Metaforinis aspektas padeda adekvačiau suprasti tokius meno kūrinius, kurie nieko nevaizduoja ir nieko neišreiškia, bet kurių meninė priklausomybė gali būti nustatoma tarpininkaujant meno pasauliui (G. Dickie‘o,A. Danto koncepcijos) arba pagal istorinį ryšį su archainiu menu (J. Levinsono koncepcija). Straipsnyje atskleidžiama, kaip formalistinių ir ekspresyvistinių meninio ugdymo koncepcijų sąveika, sustiprinta simbolistinių koncepcijų, galiausiai veda į eklektišką, pliuralistinį mąstymą. Sprendžiant šiuolaikinio meno formos ir turinio santykio problemą, remiamasi L Kanto idėjomis ir P. Kivy‘o (1997) koncepcija apie formos išskirtinę reikšmę ar net visišką turinio nebuvimą atskirose meno srityse (taikomajame mene, architektūroje, absoliučioje muzikoje). Pliuralistinėms meninio ugdymo koncepcijoms taikomas postmodernizmo filosofijos kultivuojamas opozicijų neigimo principas. Remiantis A. Erjaveco (2004) bei V. Welscho (2004) koncepcijomis, straipsnyje atskleidžiama globalizmo ir decentralizmo kultūrinių tendencijų įtaka tradicinių meninio ugdymo teorijų nuostatų kaitai, pabrėžiamas naujas požiūris į tautinį kultūros vertybių tapatumą, grindžiama tarpkultūrinio tapatumo nuostatų perspektyva. Išskiriami du požiūriai į savumą: vertinamasis objektas gali būti savas pagal kilmę arba pagal artimumą. Įsigalint meno kūrybos tarpkultūriniam identitetui, kone lemiamą vaidmenį ima vaidinti savumo jausmas, kylantis vertinant sutinkamą meninę produkciją. Išryškėja svarbus kultūrinių ir meninių nuostatų vaidmuo ugdant jaunosios kartos kultūrinį ir meninį sąmoningumą
In the paper (he trends of modification of attitudes of arts education under the influence of contemporaneity arc discussed. It is revealed how such gestures of contemporary cultural conditions as globalization and cultural decentralization impact the education of cultural awareness, including arts education attitudes, on the basis of the research carried out