The acquisition of Lithuanian noun morphology

Abstract

Studijoje aptariamas daiktavardžių vartojimas lietuvių ir austrų vaikų kalboje. Pagrindinis dėmesys skiriamas morfologijos vystymosi pradžiai. Perėjimas nuo premorfologijos prie protomorfologijos abiejų vaikų kalboje vyko panašiu metu (1;8). Daroma prielaida, kad vaikas, kurio gimtoji kalba morfologiniu atžvilgiu yra turtingesnė (šiuo atveju – lietuvių), turėtų įsisavinti morfologiją anksčiau. Amžiaus periodu nuo 1;8 iki 2;1 abiejų vaikų kalboje stebimas panašus daiktavardžių skaičius. Protomorfologijos pradžią abiejų vaikų kalboje žymi staigus leksikos įvairėjimas ir daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos kaityba. Šie pastebėjimai leidžia kelti hipotezę apie glaudų leksikos ir morfologijos raidos ryšį. Stebima koreliacija tarp gausesnio deminutyvų vartojimo lietuvių kalboje ir sudurtinių įvardijimų vokiečių kalboje, paremta atitinkama abiejų vaikų kalbine medžiaga. Deminutyvų ir paprastųjų žodžių opozicijos Rūtos kalboje pasirodė tuo pat metu, kaip ir kaitybinių formų opozicijos, tuo tarpu Jano kalboje jos pasirodė mėnesiu vėliau ir buvo gana retos. Dūriniai, priešingai, Jano kalboje pasirodė tuo pat metu, kaip kitos morfologinių formų opozicijos pačioje protomorfologijos pradžioje, kai Rūta pirmuosius retus dūrinius pradėjo vartoti dviem mėnesiais vėliau, o morfologinių formų opozicijas – tik po aštuonių mėnesių. Apibendrintina, kad lyginamoji analizė suteikia akivaizdžių įrodymų, leidžiančių protomorfologinę kalbos stadiją susieti su morfologinių kategorijų pajautimu, o morfologinių kategorijų vartojimo intensyvumą – su gimtosios kalbos morfologinėmis ypatybėmis.