Meteorologinių veiksnių poveikis pacientų psichologinei būklei po širdies operacijų
Date | Start Page | End Page |
---|---|---|
2022 | 104 | 105 |
Įvadas. Žinoma, kad oras daro įtaką žmonių psichologinei būklei. Dauguma žmonių jaučiasi laimingesni saulėtomis, o ne lietingomis ir tamsiomis dienomis. Nustatyti daugumos psichologinių sutrikimų paplitimo sezoniniai skirtumai, pvz., panikos sutrikimai dažniau pasireiškia pavasarį, nerimo – vasarą, depresijos – žiemą–ankstyvą pavasarį. Pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, dažniau serga depresija nei visa populiacija. Nustatyta, kad pacientų, kuriems atlikta širdies operacija, patiriami gausesni depresijos simptomai susiję su pablogėjusia širdies ir kraujagyslių būkle. Tyrimo tikslas – nustatyti ryšį tarp pacientų, kuriems buvo atlikta vainikinių širdies arterijų šuntavimo, širdies vožtuvo ar jų komplekso operacija, psichologinės būsenos ir oro sąlygų. Metodika. Tyrimas atliktas 2008–2012 m. Lietuvoje, Kaune. Naudoti 236 pacientų duomenys. Pacientų psichologinė būklė įvertinta naudojant Symptom Checklist-90-Revised (SCL-90-R) instrumentą praėjus mėnesiui su puse, vieniems metams ir dvejiems metams po operacijos. Naudota 531 psichologinių būsenų matavimo imtis. Duomenys apie tiriamojo laikotarpio vidutinę paros oro temperatūrą, atmosferos slėgį, santykinę drėgmę ir vėjo greitį gauti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Kauno meteorologijos stoties. Psichologinių balų ir oro kintamųjų sąsajoms ištirti atlikta daugkartinė regresinė analizė, koreguojant lytį, operacijos tipą, apklausų skaičių, amžių, išsilavinimo metus, rūkymą prieš operaciją, arterinę hipertenziją, diabetą, miokardo infarktą anamnezėje. Rezultatai. Karštesnės dienos (oro temperatūra >16,25oC antrą dieną prieš tyrimą) ne liepos–rugpjūčio mėnesiais buvo susijusios su mažesniais depresijos (β=-5,83, SE=2,39) ir nerimo (β=-6,49, SE=2,6) balais. Antrą dieną po vėjo greičio ≤2,85 kt (dieną po santykinės drėgmės <66%) nustatyti didesni somatizacijos (β=2,8 (3,23), SE=1,24 (1.26)), depresijos (β=2,73 (3,85), SE=1,28 (1,28)) ir nerimo balai (β=4,11 (3,12), SE=1,43 (1,44)). Taip pat kasdienio atmosferos slėgio sumažėjimas ir padidėjimas praėjusią dieną buvo susijęs su didesniu depresijos balu. Išvados. Tiriant pacientų, kuriems buvo atliktos įvairios širdies operacijos, nerimą ir depresiją nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp oro temperatūros ir psichologinių balų.. Didesni depresijos balai pastebėti po žemos santykinės drėgmės, žemo vėjo greičio ir atmosferos slėgio sumažėjimo bei padidėjimo, lyginant su ankstesne diena.