Rapsų ploto sėjomainose ir jų liekanų įtaka humuso junginių susidarymui
| Date |
|---|
2009 |
Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje drenuotame giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje (Endocalcari-Epihypogleyic Cambisol) 1995-2002 m. vykdyti įvairaus rapsų ploto (25-75 proc.) sėjomainose bandymai, o 2003-2006 m. - rapsų liekanų skaidymosi tyrimai. Nustatytas humuso kiekio dirvožemyje po du kartus atsėliuotų posėlinių miežių priklausomumas nuo rapsų ploto sėjomainose buvo tiesioginis, tačiau silpnas (r= 0,449-0,467, P< 0,05). Po žieminių bei vasarinių rapsų 25-75 proc. ploto sėjomainose rotacijos ir du kartus atsėliuotų posėlinių miežių huminių bei fulvinių rūgščių santykis buvo didesnis ten, kur rapsų plotas sėjomainose buvo mažesnis. Dirvožemyje, į kurį įterptos rapsų liekanos skaidėsi dvejus ir trejus metus, judriųjų humuso medžiagų kiekis buvo didesnis nei dirvožemyje be augalų liekanų.
The experiments on different rape area (25-75%) in crop rotations were carried out during the period 1995-2002 and those on rape residue decomposition during 2003-2006 at the Experimental Station of the Lithuanian University o Agriculture. It was found that humus content in the soil after barley monocropped for two years as a crop of the following year had direct but weak (r= 0,449 - 0,467, P < 0.05) correlation with rape area in the crop rotations. After the rotations of 25-75% winter and spring rape area in the crop rotations and barley monocropped for two years as the following year crop, the ratio of humic and fulvic acids was higher the cases of lower rape area in the crop rotation. Investigations showed that in the soil where rape residues were decomposing for 2 and 3 years the content of mobile humic matter and mobile humic acids was higher than in the soil without crop residues.