Pabedinskas, Tomas
Item type:ETD, [A contemporary interpretation of the street photography genre in the video artwork „Faces of the 21st century”]bachelor thesis[2026][V004]Posėčnas, MindaugasBaigiamojo bakalauro darbo videomeno kūrinyje „XXI a. veidai“ yra tyrinėjamas XXI amžiaus visuomenės paveikslas, fiksuojant kasdienių žmonių portretus iš šono, taip žiūrovui sukuriant atsiribojimo ir prasilenkimo su žmonėmis įspūdį. Fotografijos pateikiamos per judesį, video formatu, kas leidžia sustiprinti gatvės patirties jausmą, kuomet žmonės nesustodami juda pro šalį. Nuolatinis judesys simbolizuoja nenutrūkstamą gatvės gyvenimą, kuris savaime nėra statiškas, nes gatvė mieste egzistuoja lyg gyvas organizmas, su nuolatiniu ir nepertraukiamu judesiu. Serijos portretai juda pro šalį vienodu ritmu, kas leidžia žiūrovui pajusti tam tikrą kontrolę ir stabilumą įprastai chaotiškame gatvės gyvenime, ir įsižiūrėti į žmones netrukdomai. Ši galimybė pajusti tam tikrą darną ir nuspėjamumą yra itin svarbi šiandieniniame pasaulio kontekste, kuriame vis didėjantis informacijos ir naujienų srautas blaško žmogų ir kelia jam įtampą. Portretų serija taip pat po tam tikro laiko kartojasi iš naujo, kas atspindi realaus gyvenimo patirtį, kadangi tie patys žmonės kiekvieną dieną juda tomis pačiomis gatvėmis iš naujo, egzistuodami nuolatinėje rutinoje. Ši serija atspindi gatvės fotografijos žanrą šių dienų kontekste, parodant žmones natūralioje aplinkoje bei natūralioje ir nerežisuotoje emocinėje būsenoje. Rašto darbe nagrinėjamas pats gatvės fotografijos žanras, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu laiku jis atsirado, kokie buvo jo pagrindiniai bruožai bei kaip ši fotografijos kryptis vystėsi Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose skirtingais laikotarpiais. Aptariami žymiausi gatvės fotografijos žanro atstovai bei analizuojami jų kūriniai, pažymint svarbiausius šios fotografijos krypties bruožus, atkreipiamas dėmesys į gatvės fotografijos pasireiškimą Lietuvoje. Analizuojamas praktinis darbas bei jo sąsaja su gatvės fotografijos žanru bei kitų menininkų kūriniais. Rašto darbo pabaigoje yra atliekamos teorinės bei praktinės dalių išvados.
4 1 Item type:ETD, [The continuation and transformation of Lithuanian humanist photography traditions in photo series "Sunday" by Tadas Kazakevičius and Artūras Morozovas]bachelor thesis[2026][H003]Butkutė, AgnetaDarbo objektas yra Artūro Morozovo ir Tado Kazakevičiaus fotografijų serija „Sekma diena“. Šio darbo tikslas yra ištirti kaip fotografijų serijoje „Sekma diena“ tęsiamos ir transformuojamos humanistinės fotografijos tradicijos, remiantis fotografijos teorija ir Lietuvos fotografijos istoriniu kontekstu. Norint pasiekti šį tikslą, keliami uždaviniai: aptarti humanistinės fotografijos sampratą Vakarų fotografijos teorijoje, išanalizuoti humanistinės fotografijos susiformavimą ir bruožus Lietuvoje bei aptarti jos transformacijas, ištirti, kaip „Sekma diena“ fotografijų serijoje atsiskleidžia humanistinės fotografijos idėjos ir jų transformacijos. Darbo metodika paremta istoriniu tyrimu, aprašomuoju – analitiniu metodu gilinamasi į kūrinio sandarą ir lyginama su kitais jam artimais objektais. Tyrimo problema - Tado Kazakevičiaus ir Artūro Morozovo fotografijų serijos analizė, kaip joje pasireiškia Lietuvos humanistinės fotografijos tradicijų tąsa ir kaip ši tradicija transformuojasi. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys: pirmojoje aptariama humanistinės fotografijos samprata, antrojoje nagrinėjama jos raida ir transformacijos Lietuvoje, o trečiojoje analizuojama fotografijų serija „Sekma diena“. Darbo išvados: Lietuvos humanistinės fotografijos skirtumas nuo kitos Vakarų humanistinės fotografijos yra akivaizdus ir atsispindi Tado Kazakevičiaus ir Artūro Morozovo fotografijų serijoje. Tado Kazakevičiaus darbuose daugiau matome tradicijų transformaciją, o Artūro Morozovo – tradicijų tąsą. Bendrai vertinant fotografijų seriją ji perėmė stipriausius tradicinės Lietuvos humanistinės fotografijos bruožus (tautiškumo išlaikymą, kasdienybės ir paprastumo vaizdavimą) ir šiuolaikinės humanistinės fotografijos bruožus (spontaniškumo atsikratymas ir etinis ryšio kūrimas tarp subjekto ir fotografo) ir gavo rezultatą, kuris tampa pagrindu naujai Lietuvos šiuolaikinės humanistinės fotografijos sampratai.
8 Item type:ETD, [Water stories in photography: analog experiments with traces of nature and pollution]bachelor thesis[2026][V004]Trinskytė, AugustėŠiandienos pasaulyje, paženklintame Antropoceno eros, riba tarp žmogaus veiklos ir gamtos procesų tampa nepastebima. Aplinkosauga nebėra tik išorinė tema - tai esminis kūrybos principas, verčiantis permąstyti menininko vaidmenį. Šis projektas gimė iš siekio ne tik vaizduoti ekologinius pokyčius, bet ir leisti pačiai aplinkai (vandens sistemoms) tiesiogiai dalyvauti kūrinio gimime. Savo kūrybiniam tyrimui pasirinkau analoginę fotografiją dėl jos fizinio, medžiagiško jautrumo. Fotografijos juosta čia veikia kaip žmogaus buvimo metafora, simbolizuojanti mūsų trapų pėdsaką pasaulyje, tačiau kūrybos procese kontrolę perleidžiu gamtai: skirtingų vandens telkinių medžiagos (Baltijos jūros druska, Nemuno vanduo, šaltinių mineralinės nuosėdos bei automobilių plovyklos vanduo) tampa aktyviomis vaizdo formavimo priemonėmis. Šios medžiagos ne tik mechaniškai pažeidžia emulsiją, bet ir ją perkuria, palikdamos savotišką ekosistemų būklės įrašą. Vanduo čia tampa bendrakūrėju, o fotografija - susitikimo tašku, kuriame susiduria žmogaus intencija ir naturalus gamtos agentiškumas. Galutinis vaizdas formuojasi ne per griežtą kontrolę, o per atvirumą atsitiktinumui, leidžiant pačiai gamtai prabilti apie savo trapumą, taršą ir neišvengiamą tarpusavio ryšį su žmogumi.
12 2 Item type:ETD, [The revival of analogue photography: authenticity and aesthetic aspects in contemporary portrait photography]bachelor thesis[2026][H003]Mažeikaitė, MinijaTyrime siekiama išsiaiškinti kodėl analoginės fotografijos atgimimas yra aktualus reiškinys šiais laikais, kai skaitmeniniame amžiuje sugrįžtama prie analoginių procesų. Darbo tikslas yra išanalizuoti autentiškumo ir estetinius aspektus portretinėje fotografijoje, remiantis Artūro Morozovo ir Tado Kazakevičiaus analoginės fotografijos pavyzdžiais. Tikslui pasiekti darbe įgyvendinami uždaviniai: apibrėžiama autentiškumo samprata ir išraiškos aspektai, analizuojamas analoginės fotografijos atgimimo reiškinys, analizuojama Artūro Morozovo ir Tado Kazakevičiaus kūryba. Autentiškumo samprata aiškinama remiantis Walter Benjamin apibrėžta auros sąvoka, kuri yra unikali objekto būtis, kai jis materialiai egzistuoja kultūriniame kontekste, pavyzdžiui, perduodant jį iš kartos į kartą. Aura siejama su autentiškumo išraiška kūrinyje per jo unikalų išskirtinumą. Tyrime analizuojami aspektai, lemiantys analoginės fotografijos atgimimą: priartėjimas prie lėto proceso vertybių, sentimentalumas, estetika, analoginė nostalgija. Šie aspektai lemia autentiškumo išraiškas ir analoginių technologijų pasitelkimą šiuolaikinėje fotografijoje. Analoginės fotografijos atgimimas šiuolaikinėje fotografijoje siejamas su autentiškumo siekiu, unikalaus proceso paieška, analoginės fotografijos estetikos vertinimu ir nostalgija. Šie aspektai lemia analoginės fotografijos autentiškumo suvokimą šiuolaikinėje portretinėje fotografijoje. Autentiškumas kūryboje išreiškiamas per analoginio proceso metu sukurto atvaizdo emocinį paveikumą. Remiantis analoginės fotografijos atgimimo Lietuvoje kontekstu, analizuojami fotografų Tado Kazakevičiaus ir Artūro Morozovo analoginių portretų darbai, išryškinant jų autentiškus aspektus ir svarbą šiuolaikiniame kontekste. Autorių darbų analizė parodė, kad analoginė fotografiją jų darbuose siejama su humanistine Lietuvos fotografijos mokykla. Tyrimas parodo kaip analoginė fotografija dėl savo proceso specifikos leidžia kurti santykį su fotografuojamais žmonėmis, o vizualinė estetika vaizduose atskleidžia žmogaus vidinę būseną, patirtį, jausmus, socialinę aplinką, kultūrinį kontekstą ir gyvenimo kasdienybę.
12 Item type:ETD, [Photography in contemporary Lithuanian art of the 21st century: IPMA International photography and media festival]professional thesis[2026][H003]Andriekus, LinasŠiuolaikinėje vizualinėje kultūroje fotografija patiria esminius pokyčius, kuriuos lemia skaitmeninės technologijos, vaizdų perteklius ir jų cirkuliacija tinkluose. Šie procesai kvestionuoja tradicinės fotografijos sampratą, jos santykį su tikrove, autentiškumu ir autoryste. Nors analizuotuose šaltiniuose ir yra nagrinėjama šiuolaikinės fotografijos samprata ir transformacija, tačiau pasigendama analizės konkrečių kultūrinių platformų, tokių kaip IPMA festivalis, dėl to, nes jis organizuojamas tik nuo 2023 metų. Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis (IPMA), analizuojamas kaip reikšmingas tarpdisciplininis reiškinys, atspindintis fotografijos sampratos kaitą XXI amžiaus šiuolaikinio meno ir vizualinės kultūros kontekste. Darbe nagrinėjama, kaip fotografija transformuojasi postfotografijos eroje, veikiama skaitmeninių technologijų, vaizdų pertekliaus ir tinklinės kultūros, bei kaip šie procesai atsiskleidžia Lietuvos meno lauke. Tyrimo tikslas – ištirti fotografijos sampratos transformaciją šiuolaikiniame mene ir atskleisti, kaip ši kaita pasireiškia IPMA festivalio kontekste. Tyrime taikomi aprašomasis-analitinis ir sintezės metodai, leidžiantys sistemingai analizuoti teorinius fotografijos pokyčio aspektus, taip pat interpretuoti vizualinės kultūros reiškinius bei festivalio turinį. Atlikus tyrimą, galima teigti, kad postfotografijos eroje fotografija neapsiriboja tikrovės fiksavimu, bet tampa kritine, idėjine ir procesine menine praktika, kurioje skaitmeninių technologijų plėtra ir vaizdų cirkuliacija keičia jos santykį su tikrove, o intermedialumas bei tinklinis prasmių kūrimas išryškėja kaip esminiai šiuolaikinės fotografijos bruožai. Fotografija vis dažniau funkcionuoja kaip daugiaterpė struktūra, susijusi su kitomis medijomis, praktikomis ir platesniais kultūriniais kontekstais. Lietuvos fotografija aktyviai integruojasi į šiuolaikinio meno lauką, įgauna tarpdisciplininių, intermedialių ir kitų bruožų būdingų postfotografijos teorijai ir reflektuoja globalias vizualinės kultūros tendencijas. IPMA festivalio analizė atskleidžia jį kaip reikšmingą platformą, kuri apjungia vietines ir tarptautines menines praktikas. Rengiamos parodos kurios skatina dialogą tarp skirtingų medijų, žiūrovo įsitraukimą ir dalyvavimą, bei formuojančios šiuolaikinės fotografijos diskursą.
13 4 Item type:ETD, [The change of Lithuanian identity in the context of urbanrural migration. Photo story “Here and there”]bachelor thesis[2025][V004]Valaitytė, Gabrielė MarijaŠio darbo tikslas – nagrinėti, kaip migracija tarp miesto ir kaimo aplinkų Lietuvoje formuoja asmens tapatybę ir kaip ši tapatybės kaita atsispindi šiuolaikinėje fotografijoje. Siekiama suprasti, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingų gyvenamųjų vietovių, kaip keičiasi jų santykis su gimtine, miestu ir kaip tai paveikia jų kultūrinį identitetą. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama migracijos įtaka asmeninei tapatybei. Taip pat aptariami Lietuvos vizualinio meno atvejai, kuriuose nagrinėjamos panašios temos. Remiantis menininkų praktikomis, išskiriami pagrindiniai vizualinės raiškos metodai, leidžiantys perteikti tapatybės transformaciją. Teorinis tyrimas padeda kontekstualizuoti migracijos patirtis platesniame kultūriniame lauke, išskiriant svarbiausius sociokultūrinius virsmus, lydinčius judėjimą tarp „čia“ ir „ten“. Praktinė darbo dalis buvo įgyvendinta kuriant fotoistoriją, kurioje žmonių migracijos istorijos atskleidžiamos interviu ir fotografijų pagalba. Buvo lankomasi pas žmones – tam, kad geriau pajausti jų kasdienybę, pamatyti kūno kalbą, emocijas ir tai, kaip jie jaučiasi savo aplinkoje. Fotografijos ir pokalbiai buvo derinami tarpusavyje – padėdami giliau suprasti, ką žmogus patiria gyvendamas tarp miesto ir kaimo Persikraustymas iš vienos vietos į kitą – iš miesto į kaimą ar atvirkščiai – stipriai veikia tai, kaip žmogus mato save. Kinta ryšys su aplinka, atsiranda nauji prisirišimo jausmai, o kartu stiprėja ir emocinis ryšys su savo asmenine istorija. Tapatybės kaita šiuo atveju tampa nuolatiniu procesu, kurį galima atpažinti per vizualinę raišką ir asmeninius pasakojimus.
5 2 Item type:ETD, [A reflection on scientific and religious perspectives on human development in the art installation “Post-Evolution”]bachelor thesis[2025][V004]Serapinaitė, UrtėBakalauro rašto darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje analizuojama žmogaus kaita moksliniame, religiniame ir filosofiniame kontekste. Aptariamos žmogaus raidos priežastys ir eiga, pristatomos svarbiausios evoliucijos teorijos ir jų poveikis žmogaus savivokai. Analizuojama žmogaus kilmė krikščioniškoje religijoje – aptariami teologiniai požiūriai, simbolių reikšmės bei jų interpretacijos. Simboliai, tokie kaip balandis, analizuojami kaip dvasinių prasmių nešėjai ir žmogaus dvasinio kelio metaforos. Antroji dalis skirta meninių pavyzdžių analizei – aptariami įvairių menininkų kūriniai, padarę reikšmingą įtaką baigiamojo darbo praktinės dalies sprendimams. Nagrinėjami įvairūs meniniai metodai, išraiškos formos, temos ir stilistika. Pateikiami kūrėjų požiūriai į žmogų, jo santykį su pasauliu, dvasiniais klausimais ir asmenine transformacija. Ši meninė analizė padėjo suformuluoti praktinio darbo idėją ir vizualinį naratyvą. Trečiojoje darbo dalyje aprašomas kūrybinis procesas – nuo pirminės idėjos formavimo iki galutinės instaliacijos realizavimo. Pateikiamas fotografijų ir fotomontažų kūrimo procesas, vaizdinių paieška, montažo struktūra ir kompoziciniai sprendimai. Taip pat analizuojamas instaliacijos išdėstymas erdvėje, jos struktūra, vizualiniai elementai bei žiūrovo patirties formavimas. Kūrinys remiasi dviem kontrastingais simboliais: krikščionybės religijos simboliu, harmonijos ir dvasinės laisvės ženklu – balandžiu ir žmogaus evoliucijos raida. Šios dvi kryptys jungiasi į vieną meninę viziją. Vizualiai pateikiama pozityvo ir negatyvo principu, reiškiant kaitą. Kūrinys tampa asmeninės refleksijos ir dvasinės kelionės simboliu, atskleidžiančiu ryšį tarp žmogaus, tikėjimo ir šiuolaikinio pasaulio. „Post-Evoliucija“ išreiškia virsmą iš materialaus į dvasinį, iš natūralios atrankos į sąmoningą apsisprendimą. Atspindima žmogaus raidos refleksija. Mintis, kad žmogus jau yra įveikęs tradicinį fizinės evoliucijos kelią, dabartyje gebantis peržengti savo biologinį determinavimą, siekia aukštesnių dvasinių, metafizinių- būties formų.
12 Item type:ETD, [Application of surrealist principles in the fashion photography series “The subconscious of the exhibit“]bachelor thesis[2025][V004]Olekaitė, NeringaPasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, menininkai ieškojo pozityvesnio požiūrio į gyvenimą. Šie ieškojimai suteikė pradžią siurrealizmo judėjimui. Siurrealizmas – meno kryptis, siekianti atskleisti pasąmonės veikimą, mesti iššūkį racionaliam suvokimui ir tradicinei estetikai. Nors šis meninis judėjimas prasidėjo literatūroje ir dailėje, tačiau vėliau išsivystė ir fotografijoje, o ypač didelė įtaką siurrealizmas turėjo mados fotografijai. Bakalauro darbas grindžiamas tiek teoriniu tyrimu, tiek praktikiniu darbu, siekiant ne tik analizuoti siurrealizmą kaip istorinį judėjimą, bet ir parodyti jo įtaką šiuolaikiniame mados fotografijos kontekste. Teorinėje dalyje aptariami pagrindiniai siurrealizmo principai – automatizmas, erotiškumas ir netikėti sugretinimai. Šie principai darbe parodomi kaip įrankiai išryškinantys pasąmonę ir kvestionuojantys logiką ir normas. Pagrindinė teorinio darbo dalis skirta svarbiausiems siurrealizmo mados fotografams: Man Ray, Horst P. Horst, Guy Bourdin ir Tim Walker. Kiekvienas iš šių fotografų yra analizuojamas kaip siurrealizmo raidos mados fotografijoje pavyzdys. Nepaisant turtingos siurrealizmo istorijos tarptautiniu mastu, jo įtaka Lietuvos mados fotografijoje išlieka minimali ir netyrinėta. Šis trūkumas sukuria tiek spragą, tiek galimybę – erdvę eksperimentams, kurie gali išplėsti mados fotografijos supratimą ir reprezentaciją. Praktikinėje darbo dalyje buvo sukurta fotografijų serija „Eksponato pasąmonė“. Serijoje remiamasi teorinėje dalyje nustatytais principais: pasąmonės analize ir netikėtais sugretinimais. Fotografijos atspindi vietą, kurioje riba tarp žmogaus ir gyvūno tampa neaiškia. Modelio stilius inspiracijos semiasi iš triušio – tai instinktyvus gyvūnas, kuris puikiai atspindi pasąmoninę įtampą. Modelis nėra tiesioginis gyvūno atvaizdas, tai tarpinė forma, kuri sustiprina siurrealistinį tikslą sutrikdyti pažįstamą mąstymą.
12 5 Item type:ETD, [Urban identity of Šiauliai Pietinis district in cityscape photography series “Matchboxes”]bachelor thesis[2025][V004]Sutkutė, PatricijaBakalauro baigiamajame darbe tyrinėjamas Šiaulių Pietinio rajono urbanistinis identitetas pritaikant miestovaizdžio žanro fotografiją. Fotografijų serijoje „Degtukų dėžutės“ nusikeliama į jau daugeliui dėl istorinės praeities pamirštą miegamąjį rajoną Šiauliuose. Čia nelieka išpuoselėtų, prižiūrėtų miesto erdvių, o tik architektūra, kuri visuomenės praminta kaip nuobodi ir monotoniška. Darbas gilinasi į Šiaulių Pietinio rajone esančius daugiabučius ir jų architektūrą. Tema yra aktuali dėl to, nes pasitelkus meninėmis priemonėmis ji peržvelgia socialinius ir kultūrinius sluoksnius bei leidžia iš arti pažvelgti į nepagražintus miesto dalies vaizdus. Teorinėje dalyje pasakojama apie Pietinio atsiradimo istoriją, nagrinėjamos daugiabučių architektūrinės savybės. Darbe taip pat pristatomas miestovaizdžio fotografijos žanras, raida, siekiant suprasti kaip jis susiformavo ir kas lėmė susidomėjimą užmirštoms miesto erdvėms. Kartu yra aptariami kitų menininkų darbai, kuriuose nagrinėjamos panašios temos. Darbo tikslas yra ištirti Pietinio rajono miestovaizdį ir vizualiai perteikti tipinę sovietmečio architektūrą, pasižyminčią griežtų formų pasikartojimu. Serijoje siekiama įamžinti pagrindinius šios miesto dalies akcentus – daugiabučius. Pasitelkiant savo kūrybiniais sprendimais ir kitų menininkų idėjomis sukurti seriją, kuri net per monotoniją ir nuolatinį formų, spalvų pasikartojimą pritrauktų žiūrovo dėmesį ir atskleistų „degtukų dėžučių“ koncepciją. Praktinės dalies įgyvendinimo procesas buvo sudarytas iš Pietinio tyrinėjimo pagal iš anksto suplanuotą struktūrą, daugiabučių stebėjimą ir fiksavimą. Taip pat buvo svarbu tinkamai atrinkti, suredaguoti nuotraukas ir jas paruošti eksponavimui. Nuosekliai laikantis kiekvieno etapo, sprendžiant darbo metu kilusias problemas pavyko sklandžiai priartėti prie siekiamo rezultato. Teorinė ir praktinė darbo dalys įrodo, jog miegamieji rajonai nėra tik urbanistinio nuobodulio ženklas. Kartu tai gali būti ir vertingas tyrimo objektas meniniame kontekste. Tokios miestų erdvės yra neretai nuvertinamos ar nepastebimos, tačiau fotografija šiuo atveju veikia tarsi liudijimas ir parodo įvairiomis istorijomis persipynusią miesto dalį.
24 8 Item type:ETD, [The Effect of Artificial Intelligence on the Genre of Product Photography]master thesis[2025][S008]Tautvydas NagorskasKūrybinių industrijų magistro baigiamojo darbo tikslas yra atliekant teorinius ir empirinius tyrimus išanalizuoti, kaip DI gali būti ir yra pritaikomas komerciniame produktų fotografijos žanre, atsižvelgiant į technologinius, kūrybinius, etinius ir komunikacinius aspektus, bei atsispiriant nuo atliktų tyrimų suformuluoti hipotezę apie potencialią produktų fotografijos ir DI sintezę, kurią galima įžvelgti ateityje. Kūrybinių industrijų magistro baigiamajame darbe atliekamas teorinis tyrimas, kuriuo apžvelgiami jau egzistuojantys DI įrankiai, kurie gali būti pritaikyti produktų fotografijos žanre; apžvelgiami techniniai, etiniai bei teisiniai aspektai, susiję su generatyviniu DI, ir aptariamas šių įrankių pritaikymas pilno vaizdo generavimui. Atsispiriant nuo teorinio tyrimo, atliekamas empirinis tyrimas, kurio užduotys yra sužinoti, kokie DI įrankiai yra naudojami produktų fotografijos žanre Lietuvoje bei išanalizuoti šių įrankių poveikį fotografų darbo eigai, apibendrinti etinius principus, kuriais besiremiant DI įrankiai fotografų yra taikomi produktų fotografijos žanre, bei apžvelgti, kokią produktų fotografijos žanro ateitį fotografai įžvelgia toliau besivystant dirbtiniam intelektui. Galiausiai, atliekama turinio analizė, kuria apžvelgiami generatyvinio DI sukurti ar transformuoti vaizdai, kuriems skirta ta pati funkcija, kurią atliktų komercinio produktų fotografijos žanro fotografijos: Atsižvelgiant į atliktų tyrimų išvadas, darbo gale formuluojama hipotezė dėl to, kokią potencialią dirbtinio intelekto ir produktų fotografijos žanro sintezę galima įžvelgti ateityje.
31 2