Linkevičius, Edgaras

<p>Darbo tikslas - toliau vykdyti tyrimus pagal projekto „Bukų žėlimo tyrimai po atliktų atvejinių kirtimų“ (2019m. gruodžio 12 d. NR. VPS-2019-102-SBHŪRP) techninę užduotį.<p> <p>Darbo uždaviniai:<p> <p>1 Antrojo etapo atvejinių kirtimų vykdymas, siekiant papildyti metodikas kirtimams mišriuose pušies-buko medynuose vykdyti.<p> <p>2 Dirvožemio tyrimai siekiant paaiškinti bukų žėlimo priežastis.<p> <p>3Tenkančios žėliniams radiacijos tyrimai, priklausomai nuo vykdytų atvejinių kirtimų intensyvumo bei aikščių dydžio.<p> <p>4 Skirtingo intensyvumo supaprastintų atvejinių ir atvejinių grupinių kirtimų įtakos buko žėlimui tyrimai.<p> <p>5 Žvėrių daromos žalos bukų žėlimui, priklausomai nuo taikyto kirtimų būdo tyrimai.<p> <p>6 Žolinės augalijos įtakos bukų žėlimui tyrimai, dalyje objektų taikant pilną žolinės augalijos šalinimą (Objektai 1,2,3) ir nešalinant žolinės augmenijos (Objektai 4 ir 5).<p> <p>7 Mišrių medynų (pušynų-bukynų) formavimo bei kirtimų metodikos tobulinimas.<p>

Likvidinės medienos išeigos nustatymas plyno kirtimo biržėse yra racionalaus medienos produktų naudojimo pagrindas. Likvidinės medienos išeiga apskaičiuojama sudarant medžių stiebų tūrio balansus, kurie praktikoje naudojami taikant medžių tūrio struktūros ir prekines lenteles. Keičiantis medžių kirtimo technologijoms, kai daugiausia medžiai yra kertami medkirtėmis, keičiasi ir pagaminamų sortimentų išeigos. Miško ruošos liekanų (išskyrus medžių šakų bei smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebų, trako medžių ir krūmų stiebų tūrį) didėjimą gali lemti sutrumpėjęs sortimentų ilgis, prailgintos sortimentų užlaidos, padidinti kelmo aukščiai, nepanaudotų viršūnių ilgiai. Dėl to gali būti gauti neatitikimai tarp normatyvinių reikalavimų bei faktiškai iškertamos likvidinės medienos tūrio. Todėl yra būtina patikrinti ir reikalui esant patikslinti likvidinės medienos bei miško ruošos liekanų kiekius užfiksuotus galiojančiame normatyve arba tobulinti taikomas kirtimų technologijas mažinant likvidinės medienos nuostolius.

Didėjant neplynųjų kirtimų apimčiai ir jų svarbai Lietuvoje, būtina tobulinti ir taikomų tradicinių neplynųjų kirtimų metodus. Todėl reikalingi ilgalaikiai moksliniai tyrimai arba kitose šalyse sukauptą patirtį pritaikyti Lietuvos sąlygomis. Pastarasis būdas efektyvus tuo, kad galima pasinaudoti kitų šalių efektyviausiais sprendimais ir nereikia investuoti į ilgalaikius mokslinius tyrimus. Lenkija, pietinė Lietuvos kaimynė ir strateginė partnerė, praėjusiais dešimtmečiais daug dėmesio skyrė artimos gamtai miškininkystės metodų kūrimui: išvystyta efektyvi neplynųjų miško kirtimų sistema. Ypač daug dėmesio skirta neplyniesiems kirtimams mišriuose ir lapuočių medynuose. Todėl kritiškai įvertinus Lenkijos miškininkų tyrimus ir neplynųjų kirtimų patirtį, racionalu teigiamus praktinės patirties rezultatus pritaikyti Lietuvai, atsižvelgiant į vietos ekologines ir gamtines sąlygas. Labai svarbu įvertinti šių metodų atitiktį šalies teisės aktų reikalavimams ir pateikti pasiūlymus jiems tobulinti. Bendradarbiavimas ir žinių, patirties sklaida tarp Lietuvos ir Lenkijos miškininkų turėtų būti skatinama ir palaikoma dar ir todėl, kad Lenkijos ir Lietuvos miškininkai valdo tuos pačius abiejų šalių pasienio miško masyvus, kuriose gamtinės sąlygos labai panašios, tačiau ūkininkavimo metodai iš esmės skiriasi.