Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12259/154378
Now showing 1 - 9 of 9
  • conference paper ; ;
    ISPA 2021 : 42nd annual hybrid conference of the International school psychology association, 13-16 July, 2021, Nicosia, Cyprus: book of abstracts. Cyprus : University of Cyprus, 2021, p. 95-95
      7
  • Publication
    Socialinių normų teorijos prielaidomis paremta alkoholio vartojimo prevencija
    [Alcohol use prevention based on assumptions of social norms theory]
    conference paper
    Sveikatos psichologija Lietuvoje: kur atėjome ir kur einame? : Sveikatos psichologijos VDU 20-čiui paminėti : pranešimų santraukų leidinys : 2021 m. balandžio 7 d. / Vytauto Didžiojo universitetas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2021, p. 13
    Socialinių normų teorija (toliau - SNT) – tai empiriniais tyrimais pagrįstas požūris, kuriuo remiantis kuriamos intervencijos siekiant elgesio pokyčių. Viena labiausiai paplitusių SNT pagrįstų intervencijų pritaikymo sričių – alkoholio vartojimo prevencija. SNT akcentuojama dviejų socialinių normų rūšių – aprašomųjų ir įsakomųjų normų – reikšmė asmens elgesiui. Aprašomosios normos nusako asmens suvokimą apie kitų elgesį (ką daro tam tikros grupės nariai), o įsakomosios normos nurodo asmens suvokimą apie tam tikro elgesio priimtinumą grupėje. Teigiama, kad didžioji dalis asmenų linkę klaidingai tikėti, kad aplinkiniai alkoholį vartoja dažniau ir didesniais kiekiais bei priimtiniau vertina vartojimą, nei yra iš tikrųjų. Tyrimų rezultatai parodė, kad toks klaidingas elgesio suvokimas siejamas su paties asmens intensyvesniu vartojimu. Todėl SNT šalininkai teigia, kad siekiant mažinti alkoholio vartojimą, reikia mažinti atotrūkį tarp realios ir suvokiamos elgesio normos pristatant realiai egzistuojančius alkoholio vartojimo paplitimo tam tikroje grupėje ir jos narių nepritarimo šiam elgesiui rodiklius. Nuo SNT tyrinėjimų pradžios - 1986 m., didžiausias mokslininkų dėmesys buvo skiriamas JAV studentų alkoholio vartojimo mažinimui. Tačiau pastaraisias dešimtmečiais stebima vis daugėjant empirinių tyrimų, kuriuose nagrinėjamos SNT prielaidos bei intervencijų efektyvumas ne tik JAV, bet ir Europos populiacijose, taip pat - jaunesnio amžiaus tiriamųjų, t.y. paauglių, grupėse. Nors ir negausiai, tačiau pastaraisiais metais randama panašaus pobūdžio tyrimų atliekamų ir Lietuvoje. Kadangi SNT pagrįstų intervencijų efektyvumas nėra vienareikšmiškai įrodytas, tai skatina tolimesnius šios srities tyrinėjimus ir galimų prieštaringų rezultatų paaiškinimų paieškas. Iki šiol, didžiausias dėmesys buvo skiriamas [...]
      28
  • Publication
    Testing the effect of social norms theory-based interventions: are they harmful to university students who drink less than the peer norm?
    [Socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų poveikis: ar jos gali būti žalingos mažiau už bendraamžių normą alkoholio vartojantiems studentams?]
    research article ;
    Psichologija : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021, T. 63, p. 56-71
    Background. Social norms theory-based interventions have been widely used to reduce alcohol consump-tion among college and university students. Lately, it has been argued that such interventions may actually increase alcohol use among light drinkers. However, little studies have been focused on testing this possible negative effect. Objectives. The aim of this study was to examine the possible negative impact of descriptive normative feedback (DNF) on drinking intentions among students whose baseline drinking scores were below the average of a reference group. We also studied the preventive effect of injunctive normative feedback (INF). Methods. Actual descriptive and injunctive norms were collected from 234 university students. From those who reported drinking below the norm, 26 were randomly assigned to a control or intervention condition that received normative feedback via PowerPoint presentations over two meetings. Results. DNF increased students’ intentions of spirits drinking frequency and quantity. Meanwhile intentions to drink beer, cider, wine and cocktails remained the same. Increased intentions to drink spirits were not reduced by INF. Conclusions. Findings suggest that DNF-based interventions might negatively affect the use of spirits among those students who consume less than their peer norm by increasing their intentions to drink spirits more often and in larger quantities. Ways other than the INF to prevent this negative effect need to be further explored.
      9  28
  • conference paper ;
    Šiuolaikinės psichologijos veidas : 18-oji jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija, 2021 gegužės 7 d.: pranešimų santraukų leidinys. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021, p. 44-45
    Kasmet augantis Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius (Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, 2020) ir dėl to didėjanti etninė įvairovė šalyje gali tapti palankia terpe įtampos tarp lietuvių ir kitataučių formavimuisi. Tokia situacija skatina tyrinėti Lietuvos gyventojų požiūrį į imigraciją ir ieškoti galimą įtampą mažinančių būdų. Remiantis tarpgrupinio kontakto teorija (Pettigrew, 1998), kontakto tarp etninės daugumos ir mažumos užtikrinimas yra veiksminga priemonė, skatinanti teigiamą požiūrį į kitataučius (Berg, 2020). Tyrimai rodo, kad dažnesni, teigiami tiesioginiai ir potencialūs kontaktai bei draugystė su kitataučiu yra reikšmingi veiksniai, skatinantys palankias nuostatas į kitataučius (Berg, 2020; Hewstone ir Schmid, 2014; Kaufmann ir Harris, 2015). Tačiau dažniausiai minėtų veiksnių sąsajos su požiūriu į kitataučius tyrinėjamos pavieniui, todėl trūksta kompleksinio supratimo apie šį ryšį.
      9
  • Publication
    Continuity or change? Leaders’ values in the Baltic countries over time
    [Baltijos šalių vadovų vertybių pokyčių ir tęstinumo analizė]
    research article ;
    Organizacijų vadyba : sisteminiai tyrimai = Management of organizations: systematic research. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Sciendo, 2020, T. 84, p. 95-112
    Both scientists and practitioners acknowledge leadership as a key predictor of success in organizations. Leaders’ values could be a significant criterion for the analysis of changes in leadership recently. This study aims to investigate changes in leaders’ values over time among Baltic countries. The results of the European Social Survey (ESS) showed that leaders’ values did not significantly change over time (from 2008 to 2016). However, the expression of values significantly differed between leaders of different countries.
      25  37
  • journal article ;
    Mokslo Lietuva. Vilnius : UAB „Mokslininkų laikraštis“, 2020, gruodžio 21, p. 6-7
      20
  • Įvadas. Vadovas yra kertinis asmuo organizacijoje, atsakingas už jos sėkmę. Vadovavimo reikšmė prognozuojant pavaldinių elgesį organizacijoje jau ne kartą įrodyta moksliniais tyrimais (Hernandez et al., 2011; Marques, 2015). Nors mokslininkai savo darbuose (pvz., Leroy et al., 2018; Sarid, 2016) ir akcentavo vertybių svarbą analizuojant vadovavimo pasekmes iš skirtingų vadovavimo teorijų perspektyvos, tačiau vadovo vertybių kaitos klausimas sparčių organizacijų aplinkos pokyčių kontekste išlieka neatsakytas. Todėl šio pranešimo tikslas yra pateikti Europos socialinio tyrimo (toliau EST) duomenis apie vadovų vertybių kaitą Lietuvoje paskutinių dešimties metų laikotarpiu ir pasidalinti įžvalgomis apie galimas to pasekmes organizacijoms. Metodai. Pranešime bus remiamasi penkių bangų (nuo 2008 iki 2016 m.) EST duomenimis. Vadovų imtį Lietuvoje sudarė 1229 respondentai (iš jų 48,8 proc. vyrų), kurių amžiaus vidurkis buvo 51 metai (sd=16,36). Pagrindinis klausimynas, kurio rezultatai ir bus aptariami, yra 21 teiginio H. Schwartz vertybių klausimynas (2003). Tolimesnėje analizėje bus remiamasi keturiomis aukštesnio rango vertybėmis – konservatyvumas, atvirumas pokyčiams, investavimas į save bei atsidavimas kitiems (skalių patikimumo rodikliai svyruoja nuo 0,74 iki 0,82). Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog nuo 2008 iki 2016 m. reikšmingai padidėjo konservatyvumo, atsidavimo kitiems ir investavimo į save vertybių grupės. Be to, pastebėta, kad Lietuvos vadovų imtyje 2016 m. stipriausiai išreikštas konservatyvumas (statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kitų subskalių); šiek tiek mažiau – atsidavimas kitiems ir investavimas į save (šių subskalių įverčiai tarpusavyje nesiskiria, bet skiriasi nuo konservatyvumo ir atvirumo pokyčiams įverčių), o silpniausiai – atvirumas pokyčiams. Diskusija ir išvados. Nors vertybių svarba vadovų imtyje didėja laikui bėgant, vis dėlto, nerimą kelia palyginus žema atvirumo pokyčiams vertybių raiška, susijusi su savikryptingumo ir stimuliacijos stoka. Be to, dominuojantis vadovų konservatyvumas gali paskatinti šiuolaikinių darbuotojų maištavimą, netinkamo elgesio organizacijoje demonstravimą. Vadovas neabejotinai gali būti įvardytas kaip organizacijos vidinės elgesio kultūros vystymo variklis. Jo vertybės čia vaidina itin svarbų vaidmenį, todėl tiek mokslininkai, tiek praktikai privalo atkreipti dėmesį į tyrimo rezultatuose užfiksuotą vadovų vertybių kaitą siekdami paaiškinti toksiško elgesio organizacijoje priežastis.
      2
  • Publication
    Socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų poveikis alkoholio vartojimui: aprašomųjų normų vaidmuo. Literatūros apžvalga
    [The impact of social norms theory-based interventions on alcohol use: the role of descriptive norms. Literature review]
    research article ;
    Visuomenės sveikata = Public health. Vilnius : Higienos institutas, 2018, nr. 3(82), p. 9-15
    Alcohol use is one of the most common forms of health risky behavior among residents of Lithuania. Intense alcohol use is related to various somatic diseases as well as to psychological and social problems. Therefore, many alcohol use prevention programs are still being developed. One of the most popular and worldwide used alcohol reduction interventions are based on social norms theory. According to the theoretical basis of these interventions, in order to reduce alcohol use a misperception between subjectively perceived and objective descriptive norm has to be corrected. Despite the popularity and aknowledgement of social norms theory-based interventions in reducing alcohol consumption, the results of their effectiveness are contradictory. Therefore, the aim of this article is to present the basis of social norms theory, the principles of interventions based on this theory and to analyze the impact of descriptive norms on alcohol use. The scientific literature review revealed that descriptive norms might be only effective in reducing the manifestation of such undesirable behavior whose primary rates exceed the real prevalence of that behavior (exceed the real descriptive norm). At the same time, however, it can increase the manifestation of the behavior whose primary rates are lower than the real norm. Therefore, it might be assumed that social norms theory-based interventions, which include the presentation of descriptive norm on alcohol consumption, may have not only a positive but also a negative impact on further alcohol use depending on the initial level of drinking.
      281  145
  • Publication
    The effect of joy and anxiety on egocentric decisions among young adults
    [Džiaugsmo ir nerimo emocijų įtaka jaunų suaugusiųjų egocentriniams sprendimams]
    research article ;
    Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris = International journal of psychology: a biopsychosocial approach. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018, Nr. 22, p. 55-68
    Adult egocentrism is described as a tendency to assess a situation or object based on personal experience, opinion or attitude, regardless of a different another person’s perspective. Scientists argue that this phenomenon is one of the major sources of interpersonal conflicts and disagreements. Knowing that the daily functioning of young adults is based on social interactions accompanied by various emotions, it is important to understand how this may influence their egocentrism. The aim of the study is to investigate how egocentric decisions of young adults are influenced by the emotions of joy and anxiety. Methods. The experiment was carried out at Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania. The sample consisted of 35 students from the department of Social Sciences (27 females, 8 males; average age 21.4). In order to cause emotions of joy and anxiety, an autobiographic memory task was used (Todd, Forstmann, Burgmer, Brooks, & Galinsky, 2015). In order to measure egocentric decisions, a perspective-taking task was created which consisted of 10 descriptions of the stories and the same number of voice messages belonging to each story. Results. All the subjects inside the different groups displayed a higher number of egocentric decisions when compared to non-egocentric ones. The results also showed that emotions of joy and anxiety did not increase the occurrence of the egocentric decisions. Conclusions. Our findings underline that emotions of joy and anxiety may not influence egocentric decisions of young adults (aged 18 to 29). The results also suggest that young adults may be essentially egocentric, regardless of such internal factors as emotions.
      168  163