Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12259/153098
Now showing 1 - 2 of 2
  • ETD
    Žieminių kviečių derliaus kitimo dėsningumai ilgalaikiuose tręšimo bandymuose
    [Dynamics of Winter Wheat Yield in Long – Term Fertilization Experiments]
    master thesis
    Masiliauskas, Domas
    2007-05-22
    Darbo tikslas – nustatyti žieminių kviečių derliaus kitimo dėsningumus ilgalaikiuose tręšimo bandymuose, apskaičiuoti trąšų panaudojimo efektyvumo dinamiką, įvertinti trąšų įtaką grūdų cheminei sudėčiai. Ilgalaikiai tręšimo bandymai buvo pradėti 1967 m. LŽŪU Bandymų stotyje keturlaukėje sėjomainoje, kurios rotacija: 1) žieminiai kviečiai, 2) pašariniai runkeliai, 3) miežiai su įsėliu, 4) daugiamečių žolių mišinys (dobilai + motiejukai). Bandymo schema: 1) Kontrolė (netręšta nuo 1967 m.); 2) N60; 3) P60; 4) K60; 5) P60K60; 6) N60P60; 7) N60K60; 8) N60P60K60. Didžiausias vidutinis žieminių kviečių grūdų derlius gautas patręšus kviečius N60P60K60 kg ha-1 veikliosios medžiagos norma. Vidutinis dešimties rotacijų derliaus priedas šio varianto laukeliuose siekė 1,96 t ha-1, arba 65,3 proc. daugiau nei kontrolinio varianto laukeliuose. Dešimtojoje rotacijoje efektyviausiai žieminių kviečių gūdų derlius didėjo patręšus juos trijų mineralinių trąšų deriniu (N60P60K60). Gautas gausiausias (6,14 t ha-1) grūdų derlius ir esminis derliaus priedas (2,92 t ha-1), arba 90,7 proc. daugiau nei kontrolinio varianto laukeliuose. Azoto trąšų įtakoje grūduose proteinų kiekis padidėjo 0,99–1,30 proc., ląstelienos sumažėjo 0,10–0,18 proc. Fosforo ir kalio trąšų įtakoje grūdų baltymingumas pakito mažai, tačiau padidėjo mineralinių medžiagų kiekis. Magistro baigiamajame darbe pateikta 19 lentelių, 5 paveikslai, panaudoti 57 literatūros šaltiniai. Baigiamojo darbo apimtis 47 psl.
      3  13
  • ETD
    Kardelių tręšimo optimizavimas
    [The Optimal Fertilization of Gladiolus]
    master thesis
    Ciplijauskas, Jonas
    2007-05-21
    Tikslieji lauko bandymai buvo vykdyti 2006 metais Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, P.Ciplijausko gėlininkystės ūkyje su kardelių veisle Paparčio žiedas (aut.P. Ciplijauskas). Bandymas vykdytas su ekstra frakcijos (dydžio) gumbasvogūniais. Prieš sodinimą buvo labai kruopščiai atrenkami sveiki ir panašaus dydžio gumbasvogūniai. Tirtos Kemira Cropcare, Hydrocomplex Parthner ir amonio salietros vidutinės ir maksimalios trąšų normos. Kardeliai buvo sodinami lysvėse, kurių plotis – 1m, o tarpueilių plotis – 0,4m. Kardeliai buvo sodinami skersai lysvės padarytose eilutėse15x15 cm atstumais. Vieno pradinio laukelio plotas ~ 1,4m2 (1,4x1,0). Bandymas vykdytas keturiais pakartojimais. Tiriant kardelius nustatyta žydėjimo dinamika, augalų aukštis, žiedynkočio, žiedyno ilgis, prasiskleidusi���������� žiedų skaičius, žydėjusių augalų skaičius, supuvusių augalų skaičius po išlaikymo. Gauti tokie rezultatai: Trąšų normų didinimas nekeitė kardelių aukščio, žiedyno, žiedynkočio ilgio, bei butonų skaičiaus. Trąšų normų didinimas patikimai mažino ekstra dydžio gumbasvogūnių derlių ir nekeitė pirmo, antro, trečio bei ketvirto dydžio gumbasvogūnių bei gumbapumpurių derliaus. Trąšų formos bei normų didinimas neturėjo įtakos žydėjimo dinamikai. Didžiausias pelnas iš vieno kvadratinio metro gautas patręšus 1000kg/ha Kemira Cropcare norma. Didžiausias vienam investuotam litui tenkantis pelnas gautas patręšus 1000kg/ha Hydrocomplex Parthner norma.
      11  4