Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12259/152865
Now showing 1 - 2 of 2
  • Project
    Tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikio sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei įvertinimas
    Tikslas – įvertinti oro taršos poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų komponentams, vykdant tyrimus pagal Jungtinių Tautų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – TTOTPK) įgyvendinimui skirtos Tarptautinės bendradarbiavimo programos integruoto monitoringo srityje (angl. International Cooperative Programme on Integrated Monitoring) (toliau – ICP IM programa) reikalavimus Aukštaitijos kompleksinio monitoringo stotyje, Rūgšteliškio k., Utenos r. (stoties koordinatės 26735, 6149408 (LKS), 55.463324, 26.004108 (WGS), 55° 27' 47.97", 26° 0' 14.79" (WGS)) (toliau - Aukštaitijos IM stotis) ir Žemaitijos kompleksinio monitoringo stotyje, Plokštinės k., Plungės r. (stoties koordinatės 368219, 6210280 (LKS), 56.008478, 21.88682 (WGS), 56° 0' 30.52", 21° 53' 12.55" (WGS)) (toliau - Žemaitijos IM stotis) ir upelių baseinų teritorijose; užtikrinti ICP IM programos bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (toliau – Direktyva 2004/107/EB), 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (toliau – Direktyva 2008/50/EB) ir (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (toliau – Direktyva (ES) 2016/2284) reikalavimus atitinkančius Aukštaitijos IM stotyje vykdomų teršalų koncentracijų aplinkos ore ir atmosferos iškritose bei koncentracijų ir fizinių parametrų krituliuose, polajiniuose krituliuose matavimų kiekį ir duomenų kokybę. Šie tyrimai įtraukti į Valstybinę aplinkos monitoringo 2018-2023 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996.
  • Project
    Tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikio sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei įvertinimas
    Vykdant mokslinę temą atlikti sumedėjusios augalijos, žolių-krūmokšnių ir samanų-kerpių ardų rūšių tyrimai Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių upelių baseinų teritorijose: įvertinta augančių medžių būklė, žolinės augalijos rūšių įvairovė ir gausa, nustatyti ją sąlygojantys aplinkos veiksniai remiantis 25 metų duomenimis. Augalijos intensyvaus tyrimo stacionaruose atlikti dinaminiai dendroekologiniai medžių iškritimo ir prieaugio bei žolinės augalijos rūšinės įvairovės, dažnumo ir padengimo parametrų tyrimai: nustatyti medžių dendrometriniai parametrai; įvertinta medžių lajų būklė; stebėti medžių žuvimo ir atžėlimo procesų intensyvumai. Nuokritų tyrimų stotyse vykdyti nuokritų kiekio sezoninės kaitos stebėjimai. Nustatyti nuokritų kiekiai kas mėnesį kai nėra sniego dangos; nustatytos sunkiųjų metalų ir pagrindinių elementų koncentracijos nuokritose bei jų kaita sezono metu; įvertintas nuokritų destrukcijos intensyvumas. Taip pat išanalizuoti lapijos fizinių-cheminių matavimų duomenys. Epifitinių kerpių tyrimų stotyse išaiškinta epifitinių kerpių rūšinė įvairovė, gausumas ir būklė bei bendrijų vystymosi parametrų kaita ir galimos priežastis. Ištirtas sausumos žaliadumblių būklės pokyčiai ant eglių spyglių ir įvertinta jų bioindikacinė reakcija, indikuojanti azoto koncentracijų pokyčius atmosferoje. Tyrimų objektuose išanalizuotos ir įvertintos sumedėjusios augalijos būklės (įskaitant medynų būklę, medžių pažeidimus bei jų įtaką medžių būklei, nuokritų sezoninę dinamiką bei jų užterštumą sunkiaisiais metalais, lapijos užterštumą sunkiaisiais metalais) bei epifitinių kerpių ir sausumos žaliadumblių būklės pokyčių priežastys. Taip pat identifikuoti žolinės augalijos pokyčiai, pagal galimybę išanalizuotos ir detalizuotos jų priežastys ir pradėtos ruošti prognozes bei išsamias rekomendacijas jų būklei gerinti.Tirtų biotos komponentų pokyčių priežastims vertinti atlikti taip pat detalūs su tolimosiomis oro pernašomis iš kitų valstybių atneštų teršalų su krituliais pakliuvusių į vandenį ir dirvožemį tyrimai. Jų metu analizuoti dirvožemio vandens, gruntinio bei paviršinio (upelių) vandens cheminė sudėtis. Šių tyrimų metu išanalizuoti dirvožemio vandens, gruntinio vandens ir upelių vandens cheminės analizės 2019 metų duomenys, įvertinta dirvožemio vandens, gruntinio vandens ir upelių vandens cheminės sudėties dinamika bei nustatyta jų įtaka ekosistemų būklei. Aukštaitijos KM stotyje užtikrinta oro, kritulių, vandens ir kitų elementų būklės lauko tyrimų kokybė pagal ICP IM ir EMEP programų bei ICP IM Vadovo reikalavimus, vadovaujantis Aukštaitijos IM stotyje tiriamų fizikinių, meteorologinių, oro ir vandens parametrų bei tyrimų apimčių sąrašu. Visa reikiama informacija ir ICP IM programos duomenys persiųsti vadovaujančiam Suomijos aplinkos institutui (SYKE).