Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12259/154548
Now showing 1 - 7 of 7
  • ETD
    VMU Ukmergės regioninio padalinio Siesikų girininkijos beržo (Betula Sp.) ir juodalksnio (Alnus Glutinosa (L.) Gaertn.) želdinių ir želinių būklės palyginamoji analizė
    [Assessment of natural and artificial afforestation of birch (Betula Sp.) and black alder (Alnus Glutinosa (L.) Gaertn.)in SFE Ukmergė regional division Siesikai forest district]
    master thesis
    Šiudeikis, Edvinas
    2020-06-11
    Tyrimai buvo vykdomi Ukmergės regioniniame padalinyje, Siesikų girininkijoje 6 metų amžiaus juodalksnio ir beržo kultūrinės bei savaiminės kilmės sklypuose. Tirta įtaka juodalksnio ir beržo augimui, priklausomai nuo kilmės bei augavietės. Beržo žėlinių atsikūrimas ir išsilaikymas tirtas Ukmergės regioniniame padalinyje Siesikų girininkijoje 6 metų beržo žėliniuose. Didžiausias tankumas nustatytas Lcl ir Pdn augavietėse: Lcl augavietėje vidutinis tankumas siekė 5,5 tūkst. vnt./ha, Pdn – 4,2 tūkst. vnt./ha. Blogiausiai beržas žėlė Ldp ir Lds augavietėse, kuriose vidutinis tankumas 3,5 tūkst. vnt./ha. Kultūrinės kilmės želdinių tankumas didžiausias Lcs augavietėje, kurioje tankumas siekė 3,3 tūkst. vnt./ha. Mažiausias želdinių tankumas nustatytas Lds augavietėje, kurioje tankumas yra 2,4 tūkst. vnt./ha. Išanalizavus bendrą juodalksnio žėlimo intensyvumą skirtingose augavietėse nustatyta, kad didžiausias juodalksnio savaiminukų tankumas yra Ucp augavietėje – apie 6,5 tūkst. vnt./ha. Mažiausias tankumas nustatytas Lds augavietėje – apie 3,5 tūkst. vnt./ha. Kultūrinės kilmės želdinių tankumas didžiausias Ucl ir Pcn augavietėse, kuriose tankumas siekė 3,2 ir 3,1 tūkst. vnt./ha. Mažiausias tankumas nustatytas Lds ir Uds augavietėse – atitinkamai po 2,4 ir 2,6 tūkst. vnt./ha. Geriausias juodalksnio želdinių išsilaikymas nustatytas Ucl augavietėje – 91,4 proc. Tuo tarpu, prasčiausias juodalksnių želdinių išsilaikymas nustatytas Lds augavietėje – 80 proc. Geriausias beržo želdinių išsilaikymas nustatytas Lcs augavietėje – 94,3 proc. Tuo tarpu, prasčiausias beržo želdinių išsilaikymas nustatytas Lds augavietėje – 77,4 proc. Juodalksnio želdinių didžiausias aukštis nustatytas Pdn augavietėje. Šioje augavietėje želdiniai pasiekia vidutiniškai 6,7 metrų aukštį, o žėliniai pasiekia 5,6 metrų vidutinį aukštį. Mažiausias juodalksnio želdinių aukštis nustatytas Pcn augavietėje, kurioje pasiekė 2,9 metrų aukštį. Atitinkamai juodalksnio žėliniai mažiausią aukštį turėjo Ucp augavietėje, kurioje vidutiniškai pasiekė 3 metrų aukštį. Beržo želdiniai geriausiai augo Lds augavietėje, kurioje pasiekė vidutiniškai 6,5 metrų aukštį. Mažiausias beržo želdinių vidutinis aukštis nustatytas Ucl ir Uds augavietėse. Šiose augavietėse beržai vidutiniškai pasiekė 3,5 metrų aukštį. Beržo žėlinių aukščio duomenys parodė, kad beržo aukštis didžiausias Ldp augavietėje, kurioje vidutiniškai pasiekia 4,8 metrų aukštį. Atitinkamai mažiausią vidutinį aukštį beržo žėliniai pasiekė Ucp augavietėje. Čia savaiminiai beržai vidutiniškai pasiekė 3,9 metrų aukštį. Analizuojant gautus vidutinio skersmens duomenis nustatyta, kad juodalksnio želdinių skersmuo didžiausias Pdn augavietėje, kurioje pasiekė 6,8 cm skersmenį. Mažiausias vidutinis juodalksnio želdinių skersmuo nustatytas Pcn augavietėje, kurioje vidutinis skersmuo siekė vos 2,3 cm. Didžiausias juodalksnio žėlinių skersmuo nustatytas taip pat Pdn augavietėje, kur vidutinis skersmuo siekė 4,4 cm. Mažiausias juodalksnio žėlinių skersmuo nustatytas Lcl augavietėje. Šioje augavietėje vidutinis skersmuo siekė tik 2,8 cm. Didžiausias vidutinis beržo želdinių ir žėlinių skersmuo nustatytas Lds augavietėje, kurioje želdiniai pasiekė 5,2 cm, o žėliniai 4,3 cm skersmenį. Mažiausias vidutinis beržo želdinių skersmuo nustatytas Ucl ir Uds augavietėse, kuriose vidutinis skersmuo siekė atitinkamai 3,2 ir 3,3 cm. Tuo tarpu, mažiausias žėlinių vidutinis skersmuo siekė 3 cm. Šis rodiklis nustatytas Lcl ir Ucp augavietėse. Tirtuose kultūrinės kilmės juodalksnynuose didžiausias prieaugis nustatytas Pdn augavietėje, kurioje kasmet vidutiniškai juodalksnis paauga po 1,12 metrus. Tuo tarpu, beržai kasmet didžiausią vidutinį prieaugį pasiekė Lds augavietėje, kurioje vidutinis metinis prieaugis siekia 1,08 metrus. Mažiausias vidutinis metinis prieaugis nustatytas Pcn augavietėje, kur kultūriniai juodalksniai vidutiniškai priauga 0,48 metrus. Kultūriniai beržynai mažiausią prieaugį pasiekia Uds ir Ucl augavietėse. Šiose augavietėse beržynų metinis prieaugis labai panašus ir siekia apie 0,58 metrus. Analizuojant savaiminių juodalksnynų ir beržynų vidutinį metinį prieaugį nustatyta, kad juodalksniai didžiausią vidutinį prieaugį pasiekė Pdn ir Lds augavietėse, kur nustatytas metinis prieaugis labai panašus, atitinkamai 0,93 ir 0,92 metrai. Tuo tarpu, beržynai didžiausią prieaugį pasiekė Ldp augavietėje, kurioje vidutinis metinis prieaugis siekia 0,8 metrus. Mažiausias juodalksnio vidutinis metinis prieaugis nustatytas Ucp augavietėje – 0,5 metro. Beržynuose mažiausias vidutinis metinis prieaugis nustatytas taip pat Ucp augavietėje ir siekia 0,65 metrus. Apibendrinant gautus rezultatus matome, kad juodalksnio želdinių ir žėlinių aukščiai ir skersmenys buvo didesni nei beržo. Tyrimo tikslas: ištirti 6 metų amžiaus beržo ir juodalksnio želdinių ir žėlinių būklę, nustatyti jų augimą lemiančius veiksnius. Tyrimo objektas: Tyrimo objektas – VĮ VMU Ukmergės regioninis padalinys, Siesikų girininkija. Duomenys surinkti beržo ir juodalksnio želvietėse ir želdavietėse, analizuojant šiuos rodiklius: savaiminukų aukštis, skersmuo, tankis, kilmė. Darbo metodai ir techninės priemonės: Pagal miškotvarkos duomenis ir girininkijos pagrindinius kirtimus buvo atrinkta 30 sklypų, kuriuose augo juodalksnio ir beržo poūkio medynai, nukirsti 2013 metais. Iš jų 14 kirtaviečių buvo palikta savaime atželti, o kitose 16 – buvo želdinta. Kirtavietės parinktos įvairių augaviečių tipų. Tyrimai atlikti laikinose apskaitos aikštelėse, vadovaujantis miško įveisimo ir atkūrimo nuostatų reikalavimais. Laikinose apskaitos aikštelėse atlikta ištisinė savaiminukų apskaita, išmatuotas aukštis, skersmuo, įvertinta rūšinė sudėtis, savaiminukų kilmė. Į vykdomą apskaitą įtraukti perspektyvūs beržų savaiminukai, vizualiai įvertinus jų gyvybingumą. Taip pat suskaičiuoti pažeisti ir negyvybingi savaiminukai.
      45  52
  • ETD
    VMU Jurbarko regioninio padalinio Globių girininkijos miško atkūrimo būklės palyginamoji analizė
    [Comparative analysis of forest restoration status in the Jurbarkas regional subdivision Globiai forest district]
    master thesis
    Levanauskas, Vaidotas
    2020-06-10
    Magistro baigiamasis darbą sudaro santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, literatūros analizė, darbo metodika, tyrimų rezultatų skyriai, išvados ir literatūros sąrašas. Literatūros sąraše 32 šaltiniai. Magistro darbo apimtis 48 puslapiai, tekstą iliustruoja 4 lentelės ir 10 paveikslų. Miško želdinimas nuo miškininkystės atsiradimo pradžios yra viena iš svarbiausių miškininkų veiklos sričių. Želdinimu galima ne tik geriau mišką atkurti, įveisti ten kur anksčiau jis neaugo, bet ir gerokai padidinti veisiamų medynų našumą ir biologinį stabilumą, parenkant augimvietėms optimalias medžių rūšis. Želdinių būklei įtaką gali daryti daugelis veiksnių. Darbo problema: skirtinga augaviečių ir dirvos paruošimų būdų įtaka eglių ir pušų augimo procesui. Darbo tikslas įvertinti augavietės, mišrinimo būdų ir dirvos paruošimo įtaką pušies ir eglės želdinių prigijimui bei augimui Globių girininkijoje. Tyrimo objektas - Globių girininkijos pušies ir eglės želdiniai įveisti 2008-2018 m. Darbo tikslui įgyvendinti pasirinkti. Darbo uždaviniai: įvertinti miško atkūrimo apimtis; ištirti pušies ir eglės augimą skirtingose augavietės; išanalizuoti mišrinimo būdų įtaką pušies ir eglės želdinių augimui; ištirti dirvos paruošimo būdų įtaką eglės ir pušies želdinių augimui; remiantis gautais duomenimis, pateikti rekomendacijas ir pasiūlymus.
      21  87
  • ETD
    VMU Nemenčinės regioninio padalinio Žeimenos ir Meros girininkijų paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) želdinių ir žėlinių būklės palyginamoji analizė
    [Comparative analysis of natural and planted scots pine (Pinus sylvestris L.) stands in SFE Nemenčinė regional unit Žeimena and Mera forest districts]
    master thesis
    2020-06-09
    Darbo objektas : Žeimenos, Meros girininkijos paprastosios pušies želdiniai – 20 sklypų, atkurti 2011 metais ir Žeimenos girininkijos žėliniai – 7 sklypai. Žėlinių lokalizacija – Žeimenos girininkija (Labanausko pirmas atvejis vykdytas 2011 metais, paskutinis -2018m.). Tyrimų tikslas – atlikti VĮ VMU Nemenčinės regioninio padalinio Žeimenos, Meros g-jų pušies želdinių, žėlinių būklės palyginamąją analizę. Darbo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, apskaitos aikštelių ir duomenų statistinio apdorojimo metodai. Darbo rezultatai : baigiamajame darbe atlikta paprastosios pušies želdinių, žėlinių kokybinė ir kiekybinė analizė. Išanalizuoti 2015 – 2019 metų laikotarpio pušies želdinių, žėlinių modelinių medžių vidutinio ir maksimalaus aukščio prieaugio pokyčiai, juos įtakojusios sąlygos. Nustatyta priedangos įtaka pušies žėlinių aukščio vidutiniam ir maksimaliam prieaugiui. Ištirta želdinių, žėlinių aukščio vidutinio ir maksimalaus prieaugio priklausomybė nuo žvėrių pažeidimo būdo. Nustatyta pušies želdinių prigijimo priklausomybė pirmais metais nuo augavietės. Geriausias prigijimas nustatytas Pbn augavietėje - 98%. Ištyrus išsilaikymą 7 metais sausose, įvairaus derlingumo augavietėse nustatyta nuo 5 % iki 12 % aukštesnis išsilaikymo procentas nei 1 metų prigijime. 9 metų želdiniuose pušis geriausiai išsilaikė Pbn, Ncl augavietėse – 75%, mažiausias išsilaikymas nustatytas buvusiame smėlio karjere – 66%. Žemiausias faktinis tankumas taip pat nustatytas buvusiame smėlio karjere (Nbl augavietė) – 66% lyginant su pradiniu pušies sodinimo vietų skaičiumi (6200 vnt./ha). Ištyrus pušies modelinių medžių vidutinio aukščio, skersmens priklausomybę nuo augavietės nustatyta: didžiausias jos aukštis Ncl augavietėje – 3,1 metro, skersmuo - 4,6 cm, mažiausias aukštis - buvusiame smėlio karjere – 1,1 metro, skersmuo – 1,8 cm. Analizuojant pušies želdinių aukščio prieaugius 2015-2019 metų laikotarpyje, žemiausias vidutinis ir maksimalus prieaugis fiksuotas 2016 metais beveik visose pušies želdinių augavietėse, didžiausi aukščio prieaugiai nustatyti 2019 metais. Išanalizavus 2015-2019 m. laikotarpio pušies želdinių ir žėlinių modelinių medžių prieaugius, nustatyta, kad žėlinių vidutinis aukščio prieaugis – 52,4% mažesnis, o maksimalus – 45,8% mažesnis nei želdinių. Aukščio prieaugio nuostoliai dėl užpavėsinimo 2015-2019 metų laikotarpyje pasireiškė sekančiai: vidutinio – 39%, maksimalaus – 52% lyginant su atviros vietovės žėliniais. Nustatyta, kad sveikų pušies želdinių modelinių medžių vidutinis aukščio prieaugis buvo 29,4 cm, pušaičių su nukąstais šoniniais ūgliais – 27,7 cm, o su nukąstomis viršūnėmis – 17,5 cm. Daroma išvada, kad nukandus pušies viršūninį ūglį, augimas į viršų sulėtėja 40,3%, nukandus šoninius ūglius – 6 % lyginant su nepažeistais pušies modeliniais medžiais. Žėliniuose nukandus šoninius ūglius, pušys sugeneravo papildomą augimą į viršų – 6 %, tuo tarpu nukandus viršūninius ūglius – 34 % mažesnis augimas į aukštį negu sveikų pušies žėlinių modelinių medžių.
      19  72
  • ETD
    Skirtingo pradinio tankumo ir sodinimo vietų išdėstymo želdinių būklės įvertinimas Vaišvydavos girininkijoje
    [Evaluation of the condition of plantations characterised by different initial densities and seedling arrangements in Vaišvydava forest district]
    master thesis
    2019-05-31
    Darbe tiriami Lcp ir Ncl augavietės paprastosios pušies ir paprastosios eglės bandomieji želdiniai, jų rodiklių priklausomybė nuo skirtingo pradinio tankumo ir skirtingo pradinio sodinukų išdėstymo. Darbo objektas – 6 skirtingi pradinio tankumo ir 4 skirtingo pradinio sodinukų išdėstymo paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) ir paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) želdinių bandymų variantai, esantys Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje Vaišvydavos girininkijoje 111, 127 ir 128 kv. Darbo metodai – Dendrometriniai matavimai, duomenų analizė. Darbo uždaviniai. Nustatyti skirtingo pradinio sodinukų tankumo ir skirtingo pradinio išdėstymo bandomųjų želdinių dendrometrinius rodiklius. Remiantis gautais duomenimis, pateikti perspektyviausius pradinio želdinių išdėstymo ir pradinio tankumo pasiūlymus ūkiniams miškams pagal 20 metų amžiaus želdinių vertinimo rezultatus. Darbo rezultatai. Skirtingo pradinio tankumo paprastosios pušies želdiniuose 20 metų amžiuje didžiausias vidutinis aukštis 11,9 m nustatytas esant tankumui 12500 vnt./ha. Mažėjant pradiniam sodinimo tankumui mažėja ir vidutiniai aukščiai. Tuo tarpu vidutinis želdinių skersmuo atvirkščiai proporcingas jų tankumui. Didžiausio pradinio želdinių 25000 vnt./ha, ir 12500 vnt./ha tankumo bandomuosiuose variantuose vidutiniai vieno medžio tūriai yra mažiausi, tačiau dėl didelio želdinių kiekio, stiebų tūriai hektare yra didžiausi ir siekia 253 m3/ha ir 184,1 m3/ha. Geriausias želdinių išlikimas yra 1600 vnt./ha ir siekė 82,5%, mažiausias išlikimas yra 25000 vnt./ha variante ir tesiekė 22% nuo pradinio želdinių skaičiaus. Pušies želdiniuose didėjant išdėstymo stačiakampiškumui didėja vidutinis medžių skersmuo ir aukštis. Skirtingo pradinio tankumo paprastosios eglės 20 metų amžiaus želdiniuose didžiausias vidutinis aukštis 9.75 m nustatytas esant sodinimo tankumui 6200 vnt/ha, esant 1,18 x 1,36 m medelių išdėstymui. Mažiausias vidutinis aukštis 7.54 m yra esant sodinimo tankumui 25000 vnt./ha, 0,59 x 0,68 m medelių išdėstymui. Nustatyta, kad mažėjant pradiniam sodinukų tankumui, vidutiniai želdinių aukščiai pradžioje didėja, o po to svyruoja ir nežymiai vėl mažėja. 5 Didžiausias vidutinis skersmuo 13.39 cm nustatytas esant sodinimo tankumui 800 vnt/ha, 3,29 x 3,80 m medelių išdėstymui. Mažiausias vidutinis skersmuo 7.54 cm yra sodinimo tankumui 25000 vnt/ha, 0,59 x 0,68 m. Didėjant želdinių tankumui vidutinis medžių skersmuo tolygiai mažėja. Didžiausias stiebų su žieve tūris hektare 140 m3 nustatytas 25000 vnt./ha pradinio tankumo paprastosios eglės želdiniuose esant 0,59 x 0,68 m medelių išdėstymui. Mažiausias tūris 35.2 m3 nustatytas 800 vnt./ha pradinio tankumo želdiniuose esant 3,29 x 3,80 m. išdėstymui. Jauname amžiuje didėjant pradiniam eglės želdinių tankumui, didėja ir medyno tūris hektare. Eglės želdinių pradinio tankumo įtaka medžių išlikimui iki 20 metų amžiaus nėra vienareikšmė ir akivaizdi. Atlikti tyrimai parodė, kad 20 metų amžiaus paprastosios eglės želdiniuose skirtingo pradinio išdėstymo įtaka medžių išlikimui ir biometriniams parametrams nėra akivaizdi.
      144  80
  • ETD
    Ąžuolo ir eglės želdinių apsaugos priemonių efektyvumo įvertinimas Radviliškio miškų urėdijos padalinio Dotnuvos girininkijoje
    [Evaluation of the Efficiency of Protection Measures Used to Protect Oak and Spruce Plantations in Dotnuva Forest District, Radviliškis Unit]
    master thesis
    2019-05-31
    Darbo objektas: VĮ Valstybinė miškų urėdija Radviliškio padalinio Dotnuvos girininkijoje 2008–2017 m. įveisti ąžuolo ir eglės želdiniai. Darbo tikslas: ištirti VĮ Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio padalinio Dotnuvos girininkijoje naudojamų želdinių apsaugos priemonių nuo kanopinių miško žvėrių efektyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ąžuolo ir eglės želdinių būklę ir galimus pažeidimus įvairiomis apsaugos priemonėmis apsaugotuose želdiniuose 2. Palyginti želdinių apsaugos išlaidas, naudojant skirtingus apsaugos būdus. Tyrimo metodai: Tiriamieji sklypai atrinkti naudojantis 2008–2017 m. girininkijos miško želdinimo ir žėlimo projektų sąrašais. Pasirinktas 81 sklypas, kuriuose įveistos vyraujančios pagrindinės medžių rūšys yra paprastasis ąžuolas ir paprastoji eglė. Lauko tyrimai atrinktuose plotuose atlikti 2017 m. rugsėjo–2018 m. balandžio mėnesiais. Naudoti 2017 m. darbų įkainiai ir apsaugos priemonių įsigijimo kainos, kuriuos pateikė VĮ Kėdainių miškų urėdija. Lauko dabai atlikti vadovaujantis „Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika“ (Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai, 2016). Kiekviename sklype želdiniai matuoti apskaitos aikštelių metodu (100 m2). Lauko darbų metu apskaitos aikštelėse nustatytas elninių žvėrių daromas neigiamas poveikis, įvertintas ąžuolo ir eglės želdinių pažeidimo laipsnis (Elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams, žėliniams vertinimo metodika, 2001 m.). Iš viso lauko darbų metu įvertintas 81 sklypas, kurių bendras plotas – 425 ha. Lauko darbų metu surinkti duomenys ir statistinių rodiklių skaičiavimai atlikti Microsoft Excel programa. Nustatyti pažeidimų vidurkiai, taikant skirtingas apsaugos želdinių priemones, įvertintos išlaidos taikomoms skirtingoms apsaugos priemonėms, įvertintas apsaugos priemonių efektyvumas. Rezultatai: atliktais tyrimais nustatyta, kad efektyviausias ąžuolo želdinių apsaugos būdas yra aikštelių aptvėrimas metaline tinkline tvora. 2008 m. įveistuose ir aikštelėmis apsaugotuose želdiniuose sveiki ir nedaug pažeisti sudaro 65 proc. visų likusių medelių, 2012 m. įveistuose ir tvora aptvertuose želdiniuose sveiki ir nedaug pažeisti sudaro 42 proc. visų išlikusių medelių. 2008 m. įveistuose ir individualiomis apsaugomis apsaugotuose želdiniuose sveiki ir nedaug pažeisti 45 proc. visų likusių augti medelių. Aikštelių aptvėrimas tvora yra pats brangiausias želdinių apsaugos metodas-1000 vnt. medelių kainuoja 1162 Eur., tveriant tvora vidutiniškai 1000 vnt. medelių apsaugoti kainuoja 1071 Eur, naudojant individualias apsaugas 1000 vnt. medelių apsaugoti kainuoja 930 Eur, tepant repelentais 1000 vnt. medelių apsaugoti kainuoja 30 Eur.
      35  64
  • ETD
    Paprastosios pušies želdinių būklės palyginamoji analizė Dainavos ir Rudnios girininkijose
    [Comparative analysis of pine plantation condition in Dainava and Rudnia forest districts]
    master thesis
    2019-05-31
    Darbe atlikta paprastosios pušies želdinių augimo ir produktyvumo analizė, įvairiose augavietėse priklausomai nuo atkūrimo būdų. Darbo objektas: Dainavos ir Rudnios girininkijų 2011-2016 m. laikotarpyje atkurti paprastosios pušies želdiniai. Darbo tikslas: atlikti paprastosios pušies želdinių palyginamąją analizę Dainavos ir Rudnios girininkijose. Darbo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, apskaitos aikštelių ir duomenų statistinio apdorojimo metodai. Darbo rezultatai. Darbe atlikta paprastosios pušies želdinių augimo ir produktyvumo analizė, įvairiose augavietėse priklausomai nuo atkūrimo būdų Dainavos ir Rudnios girininkijose 2011-2016 m. laikotarpyje. Nustatyta, kad geriausiai – 86 % prigijo želdiniai, kurie buvo atkurti Nbl augavietėje 1+0 tipo sodmenimis. Geriausias želdinių išsilaikymas – 75 % nustatytas naudojant 1+0 tipo sodmenis. 7 metų amžiuje didžiausiu vidutiniu želdinių aukščiu (181 cm) ir vidutiniu skersmeniu (60 mm) išsiskyrė mišrūs pušies želdiniai, Nbl augavietėje.
      20  45
  • ETD
    Dirvos paruošimo būdų įtaka miško atkūrimui škvalo pažeistuose plotuose Dubravos girioje
    [The impact of soil preparation methods on forest regeneration in areas of Dubrava forest damaged by wind]
    master thesis
    2017-05-26
    Magistro darbe tiriamas dirvos paruošimo būdų įtaka miško atkūrmui škvalo pažeistuose plotuose Dubravos girioje. Darbo objektas: Dubravos giria (VĮ Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Vaišvydavos ir Šilėnų girinkijos) ir skirtingais miško atkūrimo būdais bei sodmenų tipais sukurti parodomieji bandomieji želdiniai 2010 metų škvalo sunaikintuose medynų sklypuose. Darbo tikslas: įvertinti skirtingais būdais paruoštoje (kauburėliais ekskavatoriumi, vagomis frezeriu TPF- 2, kauburėliais kultivatoriumi Bracke M 26-a) ir neruoštoje dirvoje skirtingo tipo sodmenimis pasodintų želdinių prigijimą ir augimą škvalo išversto medyno kirtavietėje. Darbo metodai: pušies, eglės, beržo ir juodalksnio želdinių prigijimo, stelbimo bei prieaugio eksperimentinis tyrimas lauko sąlygomis. Darbo rezultatai: Nustatyta, kad 2011-2012 metai buvo vidutiniškai palankūs sodinukų prigijimui bei augimui.Po 2010 metų škvalo suniokotuose miško plotuose atsirado papildomų kliuvinių dirvos ruošimui, todėl buvo nuspręsta išbandyti turimus miško dirvai ruošti agregatus. Škvalo išversto medyno kirtavietėje sodinimas į neruoštą dirvą žymiai sumažino želdinių prigijimą. Geriausiai sodinukai prigijo kultivatoriumi ruoštoje dirvoje. Pušies ir eglės aukščio prieaugiai buvo didesni pasodintų į kauburėlius, beržo ir juodalksnio – į vagas. Neruoštoje dirvoje sodintų medelių aukštis neatsiliko nuo medelių aukščio skirtingais būdais paruoštoje dirvoje.
      4  8