Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12259/153745
Now showing 1 - 5 of 5
  • ETD
    Atviros visuomenės samprata K. R. Popperio politinėje filosofijoje.
    [The Concept of Open Seciety in K. r. Popper`s Political Philosophy.]
    bachelor thesis
    Dikis, Laura
    2022-01-14
    Darbe analizuosiu apie atviros visuomenės idėją ir jos sampratą politinėje filosofijoje, remiantis austrų ir anglų, filosofo, logiko ir sociologo Karlo Raimundo Popperio darbu „ Atviroji visuomenė ir jos priešai“, ir kitais jo darbais, bei kitais filosofais. Temos problemą suformulavau, kaip savo žinių apie atvirosios visuomenės politinėje filosofijoje praplėtimą, bei temos aktualumą ir šiuolaikiškumą. Pagrindinė darbo problema: kaip keitėsi atviros visuomenės samprata nuo antikos iki K.Popperio laikų. Tyrimo objektas: būtų pati atvirosios visuomenės samprata , jos pagrindiniai principai įsitvirtinant visuomenėje ir valstybėje. Tyrimo tikslas: išanalizuoti istorinę uždaros visuomenės tradiciją ( pvz.,Platonas) ir uždaros visuomenės sampratos kitimą šiuolaikinėje istoricizmo, holizmo, etc filosofijoje. Kaip K.R. Popperio analizuojamos racionalizmo, determinizmo etc. idėjos – atveda tyrinėtojus ir filosofus prie uždaros visuomenės idėjų. K.R. Popperio atviros visuomenės idėjų koncepcijas bei jų realizavimo galimybes ir problemas.
      16
  • ETD
    Skepticizmas kaip metodologinis principas Descartes'o filosofijoje
    [Skepticism as a methodological principle in Descartes' philosophy]
    bachelor thesis
    Stonys, Motiejus
    2020-06-17
    Darbe yra nagrinėjama Dekarto radikali abejonė, kuri suteikia pamatines prielaidas visai Dekarto filosofijai, kurią galima pažinti geometrinės analizės metodu
      20  55
  • ETD
    Kratologija: galios ir kai kurių jos aspektų analizė naudojantis šiuolaikinėje politinėje filosofijoje formuluojamomis teorijomis
    [Cratology: an analysis of power and its various aspects under the framework of contemporary political philosophy]
    master thesis
    Jančenkas, Ernestas
    2014-05-26
    Darbe, pasitelkiant įvairias šiuolaikinės politinės filosofijos teorijas, analizuojama galia ir trys jos aspektai: ekonominė galia, politinė galia ir galia-žinojimas. Darbe parodoma, kad politinė galia yra daug labiau suvaržanti individo laisvę veikti nei ekonominė galia, su sąlyga, kad ekonominė galia nesinaudoja politinės galios priemonėmis. Taip yra dėl to, kad nepaklusnumo ekonominei galiai kaštai yra gerokai mažesni nei bet kada anksčiau. Kita vertus, nepaklusnumas politinei galiai, tiek prieš daugelį metų, tiek ir dabar reiškia politinės galios darinių agresiją paklusti atsisakančio individo atžvilgiu. Su trečiuoju galios aspektu yra kiek sudėtingiau. Kaip tik čia filosofo darbas įgauna didelę svarbą. Pasak Foucault, Deleuze‘o ir kt., intelektualai turi analizuoti ir mėginti suvokti, kaip mus veikia internalizuotos galios sampratos bei įvairios savaime-suprantamybės, kurios lemia mūsų paklusnumą ar nepaklusnumą galiai ir mūsų požiūrį į įvairias jos apraiškas. Kitaip sakant, filosofas turi reflektuoti minties santykį su galia. M. Foucault ko gero geriausiai suformulavo šią problemą iškeldamas savąjį politinės filosofijos klausimą: Kaip galia gamina tiesos diskursus, kurie turi tokį stiprų poveikį mums? Siekiant atsakyti į pastarąjį klausimą analizuojama socialistinė tradicija, jos santykis su galia ir galios santykis su socializmu.
      16  9
  • ETD
    Subjekto problema modernioje ir postmodernioje ugdymo filosofijoje
    [The problem of subject in modern and post-modern philosophy of education]
    master thesis
    Elenbergas, Dominykas
    2013-05-27
    Magistro darbe, tema „Subjekto problema modernioje ir postmodernioje ugdymo filosofijoje“, yra mėginama išryškinti subjekto problema modernios ugdymo filosofijos kontekste. Taip pat atskleidžiama ir analizuojama perskyra tarp modernios ir klasikinės ugdymo filosofijų. Aptariama ugdymo principų ir standartų istorinė, teorinė bei mokslinė raida, akcentuojant, kokią filosofiniai principai darė įtaką tam tikrų edukologinių principų atsiradimui bei vystymuisi. Šiame darbe daug dėmesio yra skiriama vaiko objektyvizavimo problemai klasikinėje ugdymo sistemoje bei subjektyvizavimo problemai modernioje ugdymo sistemoje. Modernioje ugdymo sistemoje išryškėja patyrimo bei refleksijos svarba, sąmonės intencionalumas, kuris parodo fenomenologijos reikšmę. Šiame darbe yra aptariamos sąšaukos tarp fenomenologijos, pragmatizmo ir egzistencializmo idėjų ugdyme. Daugiausiai yra analizuojami egzistencializmo atstovo P.Freire‘o darbai. P.Freire savo ugdymo filosofijoje labiausiai akcentuoja žmogaus laisvės problemą, humanizmo ugdyme svarbą. Taip pat yra analizuojama pragmatizmo atstovo J.Dewey ugdymo sistemoje išryškinama individo patyrimo svarba, šio patyrimo refleksija bei praktinis pritaikymas. Daugiausiai yra akcentuojami demokratiškumo ir humanizmo principai, kaip pagrindiniai ugdymo principai. Šiame darbe klasikinė ugdymo sistema yra parodoma kaip dehumanizuojanti individą, išryškinami jos trūkumai. O moderni ugdymo sistema, atvirkščiai - kaip humanizuojanti, išlaisvinanti individą.
      244  25
  • ETD
    Savireguliacijos mechanizmų principas socialinių ir ekonominių struktūrų teorijose
    [The principal of self-regulation mechanisms in theories of the social and economic structures]
    master thesis
    Žališkevičiūtė, Simona
    2011-05-24
    Šiame darbe aptariant socialinių ir ekonominių struktūrų ypatumus pagrindinė analizė sutelkiama ties esminiu – savireguliacijos - principu. Pasitelkus socializmo, istoricizmo, psichologizmo, racionalizmo, biurokratinės ir verslinės tvarkos teorijas analizuojama kaip savireguliacijos mechanizmo principas veikia įvairiose visuomenės struktūrose. Aptariant bendrus šių teorijų bruožus siekiama atskleisti ir bendrus jų principus bei prigimtį. Kiekvienos teorijos mechanizmas funkcionuojantis pagal savus dėsnius tarnauja vienai ar kitai tvarkai. Vienos teorijos yra sureguliuojančios, t.y., jos būtinos ten, kur netinka savireguliacinė tvarka, o kitos yra spontaniškos prigimties ir joms negalioja su-tvarkymo mechanizmas. Centralizuoto valdymo siekis yra sukontroliuoti bendros tvarkos principų laikymąsi. Egzistuoja prieštara ir perskyra tarp centralizuoto valdymo ir saviregualicijos – savivaldos principų. Tie būdai, kurie tinka susireguliuojančiai tvarkai palaikyti, negali būti pritaikomi ir reguliuojančioje tvarkoje, todėl viena tvarka negali būti pakeista kitu tų pačių reikalų tvarkymo būdu. Savireguliacinis mechanizmas yra būdingas toms tvarkoms, kurioms negalioja su-reguliuojančios tvarkos būdas, tačiau tuo pačiu šios tvarkos visada yra koegzistuojančiame santykyje. Kai viena tvarka įgyja kitos tvarkos bruožų ji praranda savo esmines funkcijas. Iracionalumo principu paremtos teorijos priskiria vienai tvarkai kitos tvarkos bruožus. Šiame darbe aptariama socialinių ir ekonominių struktūrų teorijų analizė padeda geriau suvokti savireguliacijos principo veikimą kaip vieną iš esminių šių teorijų diskursą.
      96  12