Sociologijos katedra / Department of Sociology

VDU Socialinių mokslų fakultete ir V. Kavolio tarpdisciplininių mokslų institute vyko seminaras dėstytojams ir tyrėjams „NVivo programos naudojimas kokybinių duomenų analizėje“, į kurį pakvietė VDU Sociologijos katedra. Viešą metodologinių kokybinių duomenų analizės, naudojant kompiuterinės duomenų analizės programą NVivo seminarą vedė vizituojantis tyrėjas doc. dr. Mareks Niklass (Latvijos universitetas, Latvija).

VDU Socialinių mokslų fakultete ir V. Kavolio tarpdisciplininių mokslų institute vyko seminaras studentams/doktorantams „Pirmieji žingsniai naudojant NVivo programą kokybinių duomenų analizei”, į kurį pakvietė VDU Sociologijos katedra. Viešą metodologinių kokybinių duomenų analizės, naudojant kompiuterinės duomenų analizės programą NVivo seminarą vedė vizituojantis tyrėjas doc. dr. Mareks Niklass (Latvijos universitetas, Latvija).

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija pakvietė į 9-ąją nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija – tai tradicinė kasmetinė pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus. Šių metų konferencijos tema – „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“. Penkiose konferencijos sekcijose savo atliktų tyrimų rezultatus pristatė net dvidešimt šeši skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, edukologiją, etnologiją ir kitas atstovaujančių tyrėjų iš VDU ir kitų Lietuvos bei užsienio šalių universitetų ir tyrimų centrų. Konferenciją užbaigė antropologės prof. dr. Ievos Jusionytės knygos „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“ pristatymas-diskusija, kurioje pasikalbėta ne tik apie atliktą tyrimą, knygos herojus ir darbą abipus sienos, knygos rašymo procesą, bet ir plačiau aptarti valstybių sienų sampratą bei Lietuvos gyventojų santykį su žmonėmis, kurie nori peržengti valstybės sieną. Taip pat – apie antropologines, sociologines knygas ir jų skaitytojus, šių knygų leidybą ir populiarumą Lietuvoje. Diskusiją moderavo Martyna Šulskutė (antropologė, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantė, NARA platformos dokumentinių garso pasakojimų prodiuserė ir redaktorė).

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra pakvietė į sociologijos profesoriaus dr. Paul Draus iš Mičigano-Dearborno universiteto (JAV) viešą praktinį seminarą „Nuo konflikto iki bendradarbiavimo: vietos bendruomenės, valdžios ir akademinės bendruomenės vaidmuo kuriant atvirus ir tvarius kraštovaizdžius“. Seminaro dalyvių auditoriją sudarė tyrėjai, studentai ir kiti asmenys, besidomintys bendradarbiavimo projektų mieste ir atskirose jo viešosiose erdvėse galimybėmis. Seminaro metu buvo aptarti klausimai - kaip universitetų bendruomenės galėtų paskatinti aktyvesnį vietos bendruomenės, valdžios ir pramonės atstovų bendradarbiavimą miesto viešųjų erdvių ir natūralių žaliųjų erdvių klausimais; kaip šioje srityje kylantys konfliktai galėtų pasitarnauti siekiant geresnių rezultatų; kokie projektai galėtų suteikti erdvės tiek mokymui ir mokymuisi, tiek ir tarpusavio bendradarbiavimui ir problemų sprendimui. Seminaro dalyviai turėjo galimybę susipažinti su skirtingų atvejų pavyzdžiais bei aptarti ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus bei tarpusavio bendradarbiavimo galimybes.

VDU Sociologijos katedroje pagal „Erasmus+“ programą lankėsi prof. dr. Jorge González del Pozo iš Mičigano-Dirborno universiteto (University of Michigan-Dearborn, JAV). Profesorius skaitė paskaitą tema „Ispanijos tapatybė per jos maistą ir gastronomiją“ („Spanish Identity Through its Food and Gastronomy“). Virtuvė yra ispanų identiteto šerdis, nes, kaip ir kviečiai, aliejus ir vynmedžiai, ji yra neatskiriama nuo žmonių ir visuomenės esybės. Maistas atstovauja šiai šaliai per savo įvairiapusiškumą ir nuolatinę adaptaciją, peržengiančią pasenusius metodus, kurie buvo skatinami priešdemokratinio laikmečio metu, ir parodančią, kaip ispanų gastronomija simbolizuoja to meto visuomenę, atvirą nesiliaujančioms tarptautinėms įtakoms, priverčiant nuolat reflektuoti ir permąstyti, kas yra Ispanija, per jos kulinarinę kultūrą.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedroje pagal „Erasmus+“ programą lankėsi prof. dr. Jorge González del Pozo iš Mičigano-Dirborno universiteto (University of Michigan-Dearborn, JAV). Universitete svečias skaitė tris viešas paskaitas kovo 28 ir 30 dienomis. Svečias skaitė paskaitą tema „Socialiai atsakingas kinas Ispanijoje“ („Socially Committed Film in Spain“). Ispanų kinas pasižymi sena tradicija – socialiai atsakingais filmais, kurie smerkia ir įspėja apie svarbias problemas, tokias kaip prostitucija, nedarbas, imigracija, smurtas šeimoje, klasių kova ir kt. Kinas, kaip pramonė ir reginys, yra įrankis, pasitelkiamas reprezentuojant nacionalinius konfliktus per kultūrines apraiškas.

VDU Sociologijos katedroje pagal „Erasmus+“ programą lankėsi prof. dr. Jorge González del Pozo iš Mičigano-Dirborno universiteto (University of Michigan-Dearborn, JAV). 2023 m. kovo 28 d. jis skaitė paskaitą tema „Pedro Almodóvaras: unikalus jo kaip autorinio kino atstovo stilius ir filmografija“ („Pedro Almodóvar: A Unique Style as Auteur and Filmography“). Per daugiau nei 40 m. karjerą P. Almodóvaras iš enfant terrible pavirto į tarptautinio kino gigantą. Paskaitoje buvo analizuojamos svarbiausios jo kaip autorinio kino atstovo charakteristikos, taip pat aptariama dabartinė jo filmų komercinė vizija. Prof. dr. J. González del Pozo nuo 2007 m. Mičigano-Dirborno universitete dėsto paskaitas apie ispanų literatūrą, kiną, kultūrą ir kalbą. Jis yra skelbęs darbus apie ispanų šiuolaikinės literatūros kritiką, ispanų kino istoriją ir kitas temas, tarp jų – apie Pedro Almodóvaro filmus, XX a. 9 dešimtmečio ispanų kiną ir užsieniečius, keliaujančius per Kastilijos regioną.

Throughout the history of the Russian Federation «Empire, Union», Moscow has pursued a policy toward Ukraine predicated on the assumption that respective national identities are artificial - and therefore fragile. Nonetheless, Russia’s war has become bogged down in no small part because this calculation about Ukrainian identity has proven dramatically wrong. The war created a new reality in the Ukraine by strengthening the sense of political unity and state identity. It mobilized the population, including Ukrainian Russian speakers, on the government’s side. Russia’s further invasion of Ukraine triggered mass ethnic defection that united the population and boosted their sense of civic belonging. The war with Russia increased the notion of Ukrainian citizenship as opposed to ethnic Ukrainian. The Russian-speaking minority reconsidered not only their sense of national identity but also their stance toward the Ukrainian language. Many individuals started to identify themselves with the Ukrainian language even without knowing it while perceiving it as the symbolic marker of the country.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centras ir Sociologijos katedra organizavo seminarą, kuriame pranešimą „Lenkų ir lietuvių migracija į Jungtinę Karalystę: iššūkiai ir patirtys“ skaitė Esekso universiteto (Jungtinė Karalystė) vyr. mokslo darbuotoja profesorė dr. Violetta Parutis. Remdamasi solidžia migracijos tyrimų patirtimi, seminare mokslininkė apžvelgė lenkų ir lietuvių migracijos į Jungtinę Karalystę, jų šalims įstojus į ES, tyrimų perspektyvas. Žvelgiant į laike ir erdvėje kintančias migrantų patirtis, pristatyme buvo aptariamas jų kelias nuo buvimo atvykėliu iki tapsmo integruotu vietinės bendruomenės nariu ir transnacionaliu piliečiu bei svetimšaliu, sugrįžusiuoju ar globaliu piliečiu po įvykusio „Brexito“ proceso.

XIII Lietuvos sociologų draugijos metinė konferencija – tai tradicinė kasmetinė mokslinių diskusijų platforma, skirta visuomenės raidos klausimų sociologiniam aptarimui. Šių metų konferencija skiriama Lietuvos sociologų draugijos 30-mečiui ir artėjančiam Lietuvos universiteto 100-mečiui paminėti. Pastarieji pandemijos metai lėmė visuomenės transformacijas visose jos funkcionavimo srityse. Nauji iššūkiai palietė įvairius visuomenės sluoksnius, teko ieškoti savų kasdienio gyvenimo, ekonominės veiklos, šeimos, laisvalaikio ir bendravimo strategijų. Emocijos, besiformuojančios vertybinės įtampos formos, komunikacija ir saviraiška, kūrybiškumas ir apatija – visa tai brėžia naujas visuomenės gaires. Šalia formuojasi reiškiniai, reikalaujantys naujo požiūrio: de(urbanizacija), namo-centrizmas, nuotolinio darbo ir vartojimo formos, aukštesni visuomenės sveikatos rizikos slenksčiai, šeimos ir darbo derinimas. Kaip sociologinės žinios gali pasitarnauti, aiškinant šiuos pokyčius ir numatant galimus tolimesnės raidos scenarijus? Ar gebame sociologines žinias pritaikyti viešajai politikai ir naujoms visuomenės santykių formoms paaiškinti? Kokias galime įžvelgti rizikas ateityje? Ar esame pasiruošę būti aktyviais piliečiais?