Komfortas II

Abstract

Šioje parodoje kalbama apie labai kasdienišką komforto (patogumo) temą. Komfortas – klastinga sąvoka: ji gali reikšti ir teigiamus, ir neigiamus dalykus tuo pat metu. Parodoje siekiama atskleisti komforto dvilypumą: kad tai yra ir žmogaus siekiamybė, ir kartu didžiausias tobulėjimo trikdis. Visą, net ir papildytą, juvelyrinių kūrinių ir objektų parodą „Komfortas II“ būtų galima suskirstyti į tris potemes: „Komforto ištakos“, „Komforto paieška“ ir „Komforto interpretacijos“. Komforto ištakose vaizduojami darbai, kurie turėtų priminti vaikystę – patį komfortiškiausią ir patogiausią žmogaus gyvenimo tarpsnį. Komforto paieška – viena pirmųjų potemių ir visos parodos atspirties taškas. Tai labai natūralus, įgimtas gyvosios gamtos siekis, kai vis stengiamasi surasti patogią ramią vietą, būseną, kai netrūksta nei maisto medžiagų, nei gyvybę kamuoja kokios nors išlikimo negandos. Vis dėlto tai nėra natūrali ilgalaikė būsena. Šiai būsenai užsitęsus galima patirti žalingą jos poveikį. Tuomet kyla klausimas: ar patogumo jausmas yra tik teigiama būsena, jei patogumas susijęs su pasitenkinimu, rizikos vengimu ir esamos padėties išsaugojimu (status quo)? Kaip patogumas suderinamas su asmenybės augimu, jei augimui reikalingi pokyčiai? Ar įdomu būti patogioje aplinkoje, kuri suteikia pasikartojančią ir nuspėjamą patirtį? Tokiu būdu ribų peržengimas, iššūkiai, netgi nuotykiai, yra visiška komforto priešprieša, nes jie reikalauja, kad žmogus išbandytų kažką naują, nenuspėjamą, sudėtingą. Galiausiai, ar vieno žmogaus komfortas nėra kito – diskomfortas? Trečioji ir gausiausia potemė – „Komforto interpretacijos“ siekia iš įvairių aspektų paliesti komforto temą. Pavyzdžiui, pasikartojamumas, atpažįstamumas – tai būsenos, kurios kelia komfortiškus jausmus, kai žinai ko tikėtis, ir tai suteikia malonumo jausmą. Čia atsiranda šiaudinio sodo motyvai (pasaulio medžio – pasaulio balanso schema), gintaro medžiaga – kaip prigimties metafora. Japoniška estetika, Zen sodas – tai ramybės, nusiraminimo vieta ir laikas. O gal tai sodas iš vaikiškų prisiminimų, vaikystės vasarų, agrariškos lietuvių literatūros klasikos skaitytos mokyklos suole? Nors tarptautinis žodis „komfortas“ įsipatoginęs lietuvių kalboje ir rekomenduojama jį keisti lietuvišku atitikmeniu, tačiau neatsitiktinai ir pati sąvoka, ir „komfortas“ tampa parodos pagrindine ašimi. „Komfortas“ juvelyrų profesinėje kalboje (žargone) reiškia, kad vidinėje žiedo dalyje bus nuimti statūs kampai ir tokiu būdu atlikus šią procedūrą vidinė žiedo dalis įgaus aptakesnę ir dažnu atveju patogesnę formą. Parodos idėja ir kilo iš šio savotiško kalambūro. Juvelyrė Ieva Žekevičiūtė – neseniai savo kūrybinį kelią pradėjusi menininkė, juvelyrikos dizaino studijas 2022 m. baigusi Danijoje Kopenhagos dizaino ir technologijų kolegijoje. 2024 m. jai suteikta Lietuvos kultūros tarybos pradedančiojo kūrėjo stipendija.