Givenness and its realization in a linguistic and a non-linguistic environment
Zacharova, Natalija |
Magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti baigiamajame darbe nagrinėjama duotumas ir jo realizavimas lingvistinėje ir nelingvistinėje aplinkoje. Komunikacijos procesas remiasi dvejų tipų informacija: duotąja informacija ir naująja. Duotoji informacija - tai informacija, kuri yra žinoma tiek adresatui, tiek ir adresantui. Tuo tarpu naujoji informacija apibrėžiama, kaip informacija žinoma tik kalbėtojui. Bendraudamas kalbėtojas naudoja du pagrindinius būdus arba aplinkas tam, kad galėtų perteikti duotąją informaciją: lingvistinę aplinką ir nelingvistinę aplinką. duotumo sąvoka yra vartojama gana seniai. Ji yra siejama su profesoriaus Mathesus‘o vardu, kuris įvedė tokias sąvokas kaip funkcinė sakinio perspektyva, naujoji informacija, duotoji informacija, tema ir rema. Bendraudamas, kalbėtojas turi adresatui išskirti objektus, kuriuos jis nurodo. Jis ar ji daro tai tam tikrų žodžių pagalba.. Duotosios informacijos žymeklių tipai priklauso nuo aplinkos, kurioje yra minimas objektas. Šio magistro darbo tikslas yra pademonstruoti kaip realizuojamas duotumas lingvistinėje ir nelingvistinėje aplinkoje literatūriniame tekste, dialoguose bei monologuose. Pagrindinį tikslą detalizuojantys darbo uždaviniai yra šie: apžvelgti mokslinę literatūrą susijusią su duotumo sąvoka ir jos realizavimu kalboje, išsiaiškinti ir aprašyti kokių lingvistinių priemonių pagalba duotumas realizuojamas monologuose bei dialoguose, palyginti kaip skirtingos priemonės yra naudojamas duotumui išreikšti lingvistinėje ir nelingvistinėje aplinkose. Analizės objektu buvo pasirinktas Amerikiečių rašytojo Kurto Vonneguto romano „Katės Lopšys“ tekstas. Tyrimo metu taikytas aprašomasis - indukcinis bei dedukcinis metodai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad naudodamas nelingvistinės aplinkos mechanizmą duotumui išreikšti, autorius daugiausia vartoja deiktinius elementus, tuo tarpu, naudodamas lingvistinį mechanizmą, ( lingvistinė seka, kai objektas minimas pirmąjį ir antrąjį kartus), kalbėtojas naudoja tokias lingvistines priemones, kaip antai: artikelį, asmeninius bei parodomuosius įvardžius. Darbe įžvelgta tendencija, kad dauguma duotųjų objektų, buvo taip vadinami (seniai duoti) objektai, kurie išreiškia duotąją informaciją numanomą iš geografinės bei kultūrinės aplinkos, tokių objektų duotumas tekste realizuojamas tikrinių vardų pagalba. Nelingivistinio mechanizmo funkcionavimas buvo sąlygotas situacijos specifikos. Situacijos sukurtos grožinėje literatūroje, kitaip nei natūralioje neverbalinėje situacijoje, kurioje adresatas gali perteikti informaciją tiesiogiai parodydamas ranka į tam tikrą daiktą bei parodomųjų įvardžių pagalba, tekste yra sukurtos skaitytojui, kadangi jis negali identifikuoti objekto pagal vizualią nuorodą,. Taigi, nelingvistinėje aplinkoje tokios priemonės kaip parodomieji deiktiniai elementai nebuvo aptikti.
The process of communication is based on two types of information: given (old) and new. Given information is the information shared by the speaker and the addressee; new information is the information known to the speaker only or the given information actualized (made relevant) by the speaker. In the process of communication the speaker uses two bare mechanisms or environments to generate given information: non-linguistic and linguistic. The purpose of this study was to demonstrate the generation of givenness in a linguistic and a non-linguistic environment in monologues and dialogues in literary text. The novel by Curt Vonnegut “Cat’s cradle” was selected as a corpus for the analysis of given information in literary text. The research demonstrated that the choice of mechanism used for the generation of given elements is directly related to the choice of linguistic means: using a non-linguistic mechanism the speaker heavily relies on the physical context, the dominance of deictic expressions were used. Using a linguistic mechanism (first and second mention sequence) the speaker relies on the following linguistic devices: the article, personal and demonstrative pronouns. The considerable part of given items was established by so called ready- made given items which express given information derived from the shared geographical and cultural environment. The functioning of non-linguistic mechanism, which was realized by the interactions (monologues), was restricted by the specificity of the presentation of the situation: unlike natural-non verbal situations, situations in fiction are designed for the reader, who would be not able to identify the entities by the direct pointing, with the help of demonstratives. Therefore, the interaction did not indicate such deictics.