Ar galiojantys LR teisės aktai suteikia teisę pareikšti grupės ieškinį viešajam interesui apginti?
Grygutis, Dalicja |
Šiame darbe nagrinėjamas grupės ieškinio institutas. Jungtinėse Amerikos Valstijose plačiai taikytas visą XX amžių, Europos valstybėse paplito per kelis paskutinius dešimtmečius. Lietuvos Respublikoje pirmą kartą įteisintas naujos redakcijos Civilinio proceso kodekso, įsigaliojusio nuo 2003 m. sausio 1 d., 49 straipsnio 5 dalyje, kuri numato, kad viešajam interesui apginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys. Grupės ieškinio pareiškimas Lietuvoje problematiškas. Joks kitas galiojantis teisės aktas nedetalizuoja grupės ieškinio kaip procesinio dokumento turinio, pareiškimo ir nagrinėjimo tvarkos bei teisinių teismo sprendimo padarinių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis Lietuvos bei kitų šalių civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, teisės doktrina ir teismų praktika, darbe ieškoma atsakymo į klausimą ar galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia asmeniui teisę pareikšti grupės ieškinį viešajam interesui apginti. Darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje darbo dalyje atskleistas grupės ieškinio institutas, išryškinti esminiai grupės ieškinio ypatumai. Antroje dalyje aptariama viešo ir privataus intereso sąvoka. Trečioje darbo dalyje išanalizuojami ir palyginami grupės ieškinio proceso ypatumai skirtingos tradicijos teisinėse sistemose. Ketvirtoje dalyje aptariami grupės ieškinio praktinio taikymo Lietuvos teisės sistemoje probleminiai aspektai bei pateikti alternatyvūs problemos sprendimo būdai. Darbo pabaigoje daroma išvada, kad galiojantys LR teisės aktai suteikia teisę asmeniui pareikšti grupės ieškinį viešajam interesui apginti. Tai, kad LR CPK nėra nustatyti esminiai grupės ieškinio elementai, nereiškia, kad teismai, spręsdami grupės ieškinio bylas, kuriose iškyla LR CPK 49 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo klausimas, gali jų nespręsti vadovaujantys vien tuo, kad įstatymų leidėjas atitinamo procesinio santykio dar nėra tinkamai sureglamentavęs įstatymu. Teismas, spręsdamas grupės ieškinio priėmimo ir nagrinėjant tokią bylą, minėtas teisinio reguliavimo spragas turi užpildyti ad hoc. Problemos tinkamas sprendimas būtų grupės ieškinį reglamentuojančių teisės normų detalizavimas Lietuvos Respublikos įstatymuose.
The object of this thesis is class action procedure. The Article 49 of the Lithuanian Code of Civil Procedure provides that the class action may be presented in order to protect the public interest. This article is not used in practice because of insufficient legal regulation of the class action issue. This work consists of four main parts. The first part deals with explanation of institute of class action. The second part explains concepts of public and private interests. The third part analyzes the main characteristics of classic and continental institute of class action. It highlights the significant differences between the rules in the United States of America in comparison to the European jurisdictions in order to explain why there are less class actions in Europe. The fourth part considers the central problems of Lithuanian class action and provides some prospects. The substantial conclusion is that the fact that the Lithuanian Code of Civil Procedure does not contain essential elements of class action does not mean that the courts, who are solving the cases of class action, where the question whether the provisions of the class action should be applied arises, can leave these cases unsolved only because the legislator has not regulated the certain procedural relation by law. The court solving the problems by accepting the class action and examining such a case should fill these gaps of in legal regulation ad hoc. It can be suggested that the proper solution of the problem would be a specification of the legal norms regulating the class action in the laws of the Republic of Lithuania.