Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas pagal Katalikų Bažnyčios mokymą ir katalikiškos X gimnazijos III – IV klasių gimnazistų požiūris į jį

Abstract

Tyrimo aktualumas: Dauguma jaunuolių negyvena sakramentinio gyvenimo, nešvenčia Atgailos ir Sutaikinimo sakramento. Jaunuoliams kyla psichologinių problemų dėl neteisingai interpretuojamos laisvės sampratos, jie neigia šio sakramento svarbą ir taip ne tik nuolat gyvena nuodėmėje, bet ir suardo ryšį su Dievu. Svarbu ieškoti atsakymų, kodėl jaunuoliams Bažnyčia ir jos mokymas atrodo nepatrauklus ir kodėl požiūris į Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą yra neigiamas. Tyrimo tikslas: Pristatyti Katalikų Bažnyčios mokymą apie Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą ir identifikuoti X gimnazijos III – IV klasių gimnazistų požiūrį į Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą. Tyrimo objektas: Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas pagal Katalikų Bažnyčios mokymą. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti Atgailos ir Sutaikinimo sakramento sampratą pagal Katalikų Bažnyčios mokymą. 2. Apibūdinti vieną svarbiausių Bažnyčios misijų – Eucharistiją. Eucharistijos prasmę, reikšmę ir svarbą krikščionims bei sakramentinio gyvenimo svarbą. 3. Išskirti 17 – 18 metų jaunuolių patiriamas psichologines krizes, sąlygotas jaunuolių požiūrio į laisvę. 4. Identifikuoti, koks X gimnazijos III – IV klasių gimnazistų požiūris į laisvės sampratą. 5. Identifikuoti, kaip X gimnazijos III – IV klasių gimnazistai vertina Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą. 6. Nustatyti, kaip laisvės samprata sąlygoja Atgailos ir Sutaikinimo sakramento priėmimą tarp X gimnazijos III – IV klasių gimnazistų. Tyrimo metodika ir organizavimas: teorinėje darbo dalyje bus naudojamas teologinės, psichologinės, pedagoginės literatūros bei Bažnyčios dokumentų ir Jono sintetinis – analitinis metodas. Empirinėje tyrimo dalyje – kokybinis tyrimas – klausimynas. Tyrime dalyvavo katalikiškos X gimnazijos III – IV klasių gimnazistai. Tyrimo rezultatai ir išvados: Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jaunuoliai turi gana nemažai teorinių žinių apie Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą, žino, kodėl jis svarbus žmonėms. Taip pat didžioji dauguma supranta ir tai, kas yra laisvė, tačiau lygiai taip pat mano, kad laisvė yra ir galimybė gyventi pagal savo taisykles, elgtis taip, kaip jiems malonu, išbandyti visus siūlomus gyvenimo malonumus. Tačiau nors jaunuoliai turi žinių apie Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą, žino esminius ir svarbiausius dalykus apie jį, sakramentinio gyvenimo negyvena. Dalis pažymi, kad tai – atgyvena ir jiems nėra reikalinga. Analizuojant kitus jų pasirinktus atsakymus apie vertybes, egzistencinius klausimus, autoritetus akivaizdu, kad širdyje kiekvienas nešiojasi begalinį norą būti reikalingais, kad jiems rūpi dvasiniai dalykai ir kiekvienas jų svajoja apie savo ateitį. Tikėtina, kad paskatinti tinkamai pasirinktų autoritetų, patyrę Atgailos ir Sutaikinimo sakramento teikiamas malones, jie atrastų ramybę ir suvoktų, kas yra tikroji laisvė. Ir nors didžioji dauguma pažymėjo, kad jų autoritetai yra tėvai – pastarieji nėra tinkami autoritetai dėl to, kad patys nėra praktikuojantys katalikai, dažniausiai nuolat dirba ir mažai dėmesio skiria savo vaikams. Gilesnis jaunuolių ugdymas galėtų jiems padėti atrasti tikėjimą, švęsti sakramentus. Ypatingai didelis dėmesys turėtų būti atkreipiamas į šeimų parengimą santuokai, suaugusiųjų bei paauglių katechizaciją ieškant vis naujų evangelizacijos būdų.