Do the implementation of European Union Third Energy Package gas Directive 2009/73/EC in ownership unbundling model assure proper implementation of Legitimate Expectations principle in the Republic of Lithuania?

Abstract

With energy market on the rise, European Union dedicated its energy policy to promote energy independence within Member States and ensure its energy supply. In relation, European Union released a number of directives within the Third energy package. The new gas directive provided strong requirement for energy market activity separation. Requirements implied that the natural gas market transmission activity should be separated from the other activities. New legislation provided different possible activity separation modules and the government of Lithuania chose the full ownership unbundling. It meant that energy companies had to separate activities to the extent of technical and financial influence to one another. Forced separation led the former activity owners to lose income as well as property. This gave grounds for the legitimate expectations principle to be implemented on the behalf of Property Inviolability principle. Thus this paper will aim to answer whether the implementation of European Union Third Energy Package gas Directive 2009/73/EC in ownership unbundling model assure proper implementation of Legitimate Expectations principle in the Republic of Lithuania? The paper divides the resolution in these main parts – (i) European Union Third energy package implementation; (ii) market subjects rights; (iii) principle of legitimate expectations practice. By reviewing the objectives of Third energy package it was clarified that the packaged is aimed to the wellbeing of end consumers, however, by elaborating all market participants’ rights a connection between public interest principle and consumer rights was established. The last part of the paper provides a review of legitimate expectations versus public interest balance. And finally, the conclusions were that the government of Lithuania, by providing remuneration to the former activity performing company for the loss of profit from the activity separation, had properly ensured the legitimate expectations principle in Third Energy package implementation within the gas market activity separation.

Šio magistro darbo tikslas buvo išanalizuoti ar Lietuvos Respulbika, įgyvendindama Trečiąjį Europos Sąjungos Energetikos paketą dujų sektoriųje, veiklos atskyrimo įgyvendinimo modelyje, pažeidė tuo metu veiklą vykdančių įmonių teisėtų lūkesčių principą. Šio principo pažeidimas yra siejamas su Konstitucijoje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Pagrindinė probleblama, nagrinėjama šiame darbe, yra galimai pažeistas teisėtų lūkesčių principas nuosavybės neliečiamumo principo atžvilgiu, kai Lietuva atskyrė dujų sektoriaus veiklas. Pats veiklų atkyrimas - gamtinių dujų perdavimo sistemos nuosavybės atskyrimas nuo tiekimo ir gamybos veiklų. Kaip numato Direktyva, nuosavybės atskyrimas užtikrins, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui įtakos nedarytų dujų tiekėjo interesai. Lietuvos dujų sektoriaus veiklų atskyrimas įpareigojo valstybę užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą, pirminės, veiklą vykdančios kompanijos buvo priverstos atsisakyti vienos iš savo veiklų ir ją perleisti naujai įkurtai įmonei. Šios veiklos perleidimas apėmė visų reikalingų įrenginių, personalo bei kitų provizijų perleidimą kartu. Todėl pirminę veiklą vykdžiusios įmonės prarado ir pastovių pajamų šaltinį, ir turtą. Būtent dėl šios priežasties AB „Lietuvos dujos“ akcininkai (toliau – investuotojas), o pagrinde OAO „Gazprom“ kreipėsi į Pasaulio Prekybos Organizaciją ir Europos Arbitražo Teismą, tad ši problema šiendien yra ypač aktuali Lietuvos valstybei ir jos gyventojams. Trečiasis Europos Sąjungos Energetikos paketas Lietuvoje buvo priimtas siekiant įgyvendinant valstybės narės įsipareigojimus. Toks griežtas veiklų atskyrimas yra privalomas siekiant užtikrinti rinkos skaidrumą, paslaugų tiekimo užtikrintumą, skątinti konkruenciją bei pateikti prieinamesnius variantus galutiniams vartotojams. Visgi, šis veiklų atskyrimas traktuojamas, kaip galimas teisėtų lūkesčių principo pažeidimas. Siekiant išsiaiškinti, ar atskiriant Lietuvos dujų sektorių buvo pažeistas investuotojų teisėtų lūkesčių principas, šio darbo pirmame skyriuje buvo apžvelgta Europos Sąjungos energetinė politika, jos tikslai ir priemonės, įgyvendinamos vykdant Trečiojo Energetikos Paketo dujų direktyvą. Darbo metu buvo nustatyta, kad minėti tikslai yra sutelkti į valstybių narių energetinių rinkų liberalizavimą, paslaugų teikimo užtikrintumą bei vartotojų teisių užtikrinimą. Antrame skyriuje yra kalbama apie Trečiąjį Energetikos paketą bei jo įgyvendinimą Lietuvoje. Šiame skyriuje buvo nustatyti paketo tikslai bei priemonės, kuriomis jis yra įgyvendinamas Lietuvoje. Analizuodami Direktyvą 2009/73/EC, nustatėme, kad šio paketo prioritetas yra veiklų atskyrimas energetikos rinkose. Atskyrus gamybos ir perdavimo veiklas nuo perdavimo veiklos yra užtikrinamą, kad nauji rinkos dalyviai, arba tretieji asmenys nebus diskriminuojami ir jų teisės bus užtikrintos. Tai turėtų paskatinti naujų tiekėjų integraciją į Lietuvos Respublikos naturaliųjų dujų rinką. Šis naujų tiekėjų antplūdis užtikrintų pastovų žaliavų tiekimą į sistemą. Todėl išskirtiniais atvėjais nutraukus dujų tiekimą vartotojams, šis tiekimas būtų pakeičiamas kito tiekėjo žaliava ir taip būtų užtikrinamos fundimentali paslauga vartotojams – energijos tiekimas. Kitame skyriuje yra apžvelgiama veiklų atskyrimo modelio teorija. Remiantis naujojo energetikos paketo direktyva gamtinių dujų sektoriuje buvo apibrėžtos energetikos rinkos veiklų atskyrimo ribos. Šios ribos nurodo, kad veiklų atskyrimas privalo apimti techninius reikalavimus, 4 susijusius su įranga, jos prižiūrejimu ir eksplotacija. Taip pat, finansinius reikalavimus, kuriais remiantis, įmonės atliekančios atskirtas veiklas negali turėti įtakos viena kitai priimant finansinius sprendimus, nustatan paslaugų įkainius, ivestuojant pajamas ir t.t. Nagrinėjant veiklų atskytimo modelį, kaip vienas svarbiausių kriterijų yra minimas įtakos atskyrimas. Griežtai pabrėžiama, kad atskirtų veiklų kompanijų vykdomieji organai negali turėti tų pačių narių, be to jos negali būti viena kitos pagrindiniais akcininkais, kurie turėtų įtakos priimant sprendimus akcininkų susirinkimuose. Toks pilnas veiklų atskyrimas užtikrina, kad nauja perdavimo sistemų operatorė nebūtų priklausoma ir sudarytų vienodas salygas visiems rinkos dalyviams. Šis atskyrimo modelis taikomas sunkių monopolinių rinkų atvejais bei buvusiose Sovietinų Sąjungos okupuotose šalyse. Toliau aprašytas teisėtų lūkesčių principas bei jo taikymas Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje. Remiantis pateikta infomacija, galima teigti, kad įgyvendinimas atitiko paketo siekiamus tiklsus. Svarbiausias dėmesys sutelktas į veiklų atskyrimo modelio dujų rinkoje įgyvendinimą bei AB „Lietuvos dujos“ poziciją įgyvendinant reikalavimus. Eigoje buvo siejama, kaip veiklų atskyrimas paveikė AB „Lietuvos dujos“ ir jos akcininkų turtą ir jo vertę. Būtent priverstinis turto perleidimas traktuojamas, kaip teisėtų lūkesčių principo pažeidimas. Paskutiniame darbo skyriuje buvo atlikta rinkos dalyvių teisėtų lūkesčių lyginamoji analizė, kuri pademonstravo, kad visi rinkos dalyviai yra priklausomi vienas nuo kito ir siekiant jų visų gerovės yra būtinas jiems suteiktų teisių bei apribojimų balansas. Analizuojant Lietuvos dujų rinkos veklų atskyrimą buvo remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytomis saugomoma vertybe – nuosavybės neliačiamumo principu. Jį išanalizavus buvo išsiaiškinta, kad jokia nuosavbė negali buti atimta iš individo nesant atitinkamų aplinkybių ir perkelta į Investicijų Įstatymo 5 straipsnį, kuris pažymi jog ivesticijos yra traktuojamos kaip turtas ir yra saugomos įstatymu nuo neteisėto jų praradimo. Tačiau antra šio darbo dalis apėmė ir išimtis, kurios leistu suvaržyti minėtas teises, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kuris yra laikomas svarbesniu nei anksčiau minėti investuotojų teisėti lūkesčiai. Taip pat paskutiniame skyriuje buvo išanalizuotos ir kitų rinkos dalyvių – vartotojų bei trečiųjų asmenų saugomos teisės, nustatant, kokios Konstitucinės normos yra sietinos su Trečiojo Energetikos paketo įgyvendinimu Lietuvoje. Atsižvelgiant į energetinio nepriklausomumo strategiją, kurios pagrindu norima užkirsti kelią galimoms grėsmėms valstybes suverinitetui ir sienų vientisumui, žaliavos tiekimo užtikrinimas yra traktuojamas kaip vienas svarbiausių aspektų, be kurių valstybė negalėtų tinkamai funkcionuoti. Dėl šios priežasties energetinis nepriklausomumas yra siejamas su dujų tiekimo užtikrinimu, kuris toliau yra grižiamas vartotojų teisėmis ir traktuojamas kaip viešojo intereso objektas. Nustatant balnasą tarp rinkos subjektų teisėtų lūkesčių, kylančių iš naujosios direktyvos įgyvendinimo darbe peržiūrima teismų praktika sietina su teisėtais lūkesčiais bei, kaip šis principas vystėsis nuo pirmojo paminėjimo teismų praktikoje. Remiantis jais buvo nustatyta, kad teisėti lūkesčiai gali kilti tik iš faktiškai paremtų prarastų investuotojo pajamų ar turto. Šis principas negalioja numanomoms netektims ar suvaržymams. Taip pat buvo nustatyta, kad principas nėra absoliutus. Nors teisėti lūkesčiai laikomi fundimentaliu principu, viešojo intereso užtikrinimas yra prioritetizuojamas šių teisių koalicijoje. Šią poziciją patvirtina ir išnagrinėta teismų praktika. Galų gale, nustatyta, kad esant reikiamybei suvaržyti šį principą, asmuo, patyręs suvaržymą, turi teisę į teisingą atlygi už patirtą žalą. 5 Apibendrinant šį magistro darbą buvo nustatyta, kad Trečiojo ES energetiko paketo tikslas yra užtikrinti šalies energetinį saugumą, kuris laikomas visų šalies gyventojų interesu ir yra traktuojamas kaip viešasis interesas, tad jo užtikrinimas yra svarbesnis, nei investuotojų finansinio gerbūvio užtikrinimas. Taigi konkrečiu Lietuvos vs Gazprom atveju, teisėti lūkesčiai investuotojų atžvilgiu buvo suvaržyti racionaliai. Kadangi asmenys patyre žalą turi teisę į teisingą atlygį, o ši provizija jau buvo įgyvendinta anksčiau Lietuvos valstybei iš investuotojų išperkant kontrolinį akcijų paketą. Taigi, teisėtų lūkesčių principas įgyvendinant Europos Sąjungos Trečiąjį Energetikos paketą Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkos veklų atskyrime, buvo įgyvendintas tinkamai.