Analysis of Nadas Rastenis' (1956) and Peter Tempest's (1985) translations of Antanas Baranauskas' "Anykščių Šilelis": problems related to the translation of culture-specific references and figurative language
Kuliešienė, Aušra |
Šis baigiamasis darbas nagrinėja du Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ (1958-1959) du vertimus į anglų kalbą. „Anykščių šilelį“ (“The Forest of Anykščiai”) 1956m. į anglų kalbą išvertė poetas ir vertėjas Nadas Rastenis, o 1985 m. poetas ir vertėjas Peteris Tempestas. Antanas Baranauskas (1835-1902) – iškiliausia XIX a. figūra lietuvių literatūros istorijoje, davusi pradžią romantinei lyrinei poezijai. Poema „Anykščių šilelis“ yra ne tik poeto kūrybos viršūnė, bet ir žymiausias XIXa. pirmos pusės lietuvių poezijos kūrinys, išaukštinęs lietuvių kalbos ir gamtos grožį. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti Antano Baranausko poemoje pavartotų kultūrinių realijų ir meninių priemonių perteikimą dviejų vertėjų darbuose, o taip pat palyginti vertimo strategijas, naudotas verčiant kultūrines realijas, pavyzdžiui, tikrinius daiktavardžius, onomatopėjas, deminutyvus, dialektą ir šnekamosios kalbos frazeologizmus, bei menines priemones, šiuo atveju, metaforas, palyginimus ir personifikacijas. Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ remiasi vertimo specialistų, tokių kaip Jean Paul Vinay and Jean Darbelneto (1958), Peterio Newmarko (1981, 1988), Javiero Franco Aixelos (1996), Monos Baker (1992), Susan Bassnett (1991), Ritvos Leppihalme (1997, 2000), Hasano Ghazalos (2003) ir kai kurių kitų teorijomis. Šis darbas yra suskirstytas į septynis skyrius. Įvade trumpai pristatomas darbo tikslas, Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ reikšmė lietuvių kalbai ir literatūrai, tyrimo metodas. Antrasis skyrius pateikia teorijas apie poeziją ir jos išverčiamumą. Trečiasis skyrius suskirstytas į tris poskyrius, kuriuose atitinkamai pristatomos vertimo problemos, vertimo strategijos ir kultūrinių realijų vertimo klausimas. Ketvirtajame skyriuje pateikiama kultūrinių realijų analizė. Penktajame skyriuje pristatoma teorija, susijusi su meninėmis priemonėmis, tokiomis kaip metaforos, palyginimai, personifikacijos ir frazeologizmai. Šeštasis skyrius pateikia meninių priemonių vertimo analizę. Galiausiai, septintas skyrius pateikia išvadas ir apibendrinimus.
The thesis analyses two translations of Antanas Baranauskas’ poem “Anykščių Šilelis” (1858-1859) into English. In 1956 “Anykščių Šilelis” (“The Forest of Anykščiai”) was translated by the Lithuanian-American poet and translator Nadas Rastenis in 1956 and in 1985 it was translated by the English poet and translator Peter Tempest. Antanas Baranauskas (1835-1902) is one of the most outstanding people in the history of Lithuanian literature in the nineteenth century. He is the beginner of Lithuanian Romanticism in poetry. “Anykščių Šilelis” is considered not only the peak of A. Baranauskas' lifelong creative path but also the most prominent work of Lithuanian poetry in the first half of the 19th century that exalts the beauty of nature as well as the Lithuanian language. The main purpose of this thesis is to investigate culture-specific references and figurative language used by Antanas Baranauskas and analyse their translations into English. Another goal of this work is to compare translation strategies applied by both translators to convey culture-bound references, such as proper names, onomatopeia, diminutives, dialect, and figurative language, in this particular case, metaphors, similes, and personifications. The analysis is based on the theories introduced by a number of translation scholars such as Jean Paul Vinay and Jean Darbelnet (1958), Peter Newmark (1988), Javier Franco Aixelá (1996), Mona Baker (1992), Susan Bassnett (1991), Ritva Leppihalme (1997, 2000), Hasan Ghazala (2003) and others. This study is divided into seven parts. After Introduction, Section 2 discusses theoretical approaches to the issue of poetry and the question of its translatability. Section 3 has three sub-sections: in sub-section 3.1, types of translation problems are discussed, while in sub-section 3.2 translation strategies are explored. Sub-section 3.3 presents the theoretical background to the culture-specific references. Section 4 analyses with analysis of the translation strategies used by Nadas Rastenis and Peter Tempest for the treatment of culture-specific references in Antanas Baranauskas’ “Anykščių Šilelis”. In Section 5 theoretical approaches to the concepts of a metaphor, a simile, a personification, and phraseology are presented. Section 6 focuses on the analysis of strategies used to render metaphors, similes, and personifications in “Anykščių Šilelis” translated into English by Nadas Rastenis and Peter Tempest. Finally, Section 7 gives conclusions on the research done.