Žuvų rūšių ir porūšių pavadinimai ,,Lietuvių kalbos žodyne": etimologija ir sinonimija
Tamašauskaitė, Ugnė |
Magistro baigiamojo darbo ,,Žuvų rūšių ir porūšių pavadinimai ,,Lietuvių kalbos žodyne“: etimologija ir sinonimija“ tikslas – žuvų rūšių ir porūšių pavadinimus iš akademinio ,,Lietuvių kalbos žodyno“ suskirstyti pagal etimologiją ir sinonimus. Iš ,,Lietuvių kalbos žodyno“, kuris yra svarbiausias lietuvių leksikografijos veikalas, visi žuvų pavadinimai ligšiol dar niekada nebuvo surinkti, o etimologija ir sinonimija tirta tik pavienių pavadinimų. Norint pasiekti darbo tikslą, įgyvendinti šie uždaviniai: išrinkti ,,Lietuvių kalbos žodyne“ esantys žuvų rūšių ir porūšių pavadinimai; parengtas žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų etimologijos sąvadas; procentais apskaičiuoti žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų kilmės šaltiniai; remiantis literatūra, kuo plačiau aprašytos žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų kilmės hipotezės; parengtas žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų sinonimų žodynas; aprašyti keblesni sinonimijos atvejai. Išvadose pateikti statistiniai duomenys rodo, kad iš ,,Lietuvių kalbos žodyne“ esančių 537 žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų yra: a) ~30,3 % skolinių (germanizmų – ~47,8 %, slavizmų – ~40,5 %, internacionalizmų – ~8,6 %, finizmų – ~2,4 %, latvizmų – ~0,6 %); b) ~25 % senosios indoeuropiečių prokalbės žodžių; c) ~8,6 % tik baltų kalbų leksikai būdingų žodžių; d) ~2 % tik lietuvių kalbos leksikai būdingų žodžių; e) ~5,6 % baltų ir slavų kalbų bendrybių; f) ~6,1 % vertinių; g) ~0,7 % hibridų; h) ~16,2 % dūrinių; i) ~1,9 % sudėtinių nelaisvųjų junginių; j) ~6,5 % neaiškios etimologijos žodžių. Tarp žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų sinonimijos atvejai – labai dažni. Žuvų pavadinimų, kurie neturėtų sinonimų, nėra daug. Išnagrinėjus žuvų rūšių ir porūšių pavadinimus ,,Lietuvių kalbos žodyne“, pastebėta, kad kartais, jei žodyne buvo pasiremta ne itin tiksliu ar patikimu šaltiniu, neišvengta klaidų. Jei būtų leidžiami ,,Lietuvių kalbos žodyno“ pataisymai, papildymai, į šias pastabas derėtų atsižvelgti. Darbas gali būti naudingas leksikologijos, kalbos istorijos, terminologijos ir ichtiologijos specialistams.
The aim of the master‘s work ,,Names of Fish Species and Subspecies in the ,,Dictionary of the Lithuanian Language“: etymology and synonymy“ is to divide names of fish species and subspecies in the,,Dictionary of the Lithuanian Language“ by etymology and synonymy. All names of fish from the academic ,,Dictionary of the Lithuanian Language“, which is most important work of Lithuanian lexikography, has not been gathered yet. Researches of etymology and synonymy were made just on solitary names. In order to make a proper research, these tasks were completed: selecting names of fish species and subspecies, which are in the ,,Dictionary of the Lithuanian Language“; framing a etymologic digest of fish species and subspecies; rating a percentage of etymologic sources of fish species and subspecies; with reference to literature, describing etymologic hypothesis of fish species and subspecies much wider; framing synonyms‘ vocabulary of fish species and subspecies; describing difficult cases of synonymy. In conclusion, statistics says, that from 537 names of fish species and subspecies: a) ~30,3 % are loanwords (~47,8 % – Germanisms, ~40,5 % – Slavisms, ~2,4 % – Finisms, ~0,6 % – Latvisms, ~8,6 % – internationalisms); b) ~25 % words are from old Indo-European parent language; c) ~8,6 % words are from Balts; d) ~2 % words are from Lithuanian lexic; e) ~5,6 % are from generalities of Balts and Slavs; f) ~6,1 % – calques; g) ~0,7 % – hybrids; h) ~1,9 % –complex words; i) ~16,2 % – compounds; j) 6,5 % words‘ etymology is not clear. Synonymy is very frequent expression between names of fish species and subspecies. There are not many names that hasn‘t got any synonims. After researches of names of fish species and subspecies in the ,,Dictionary of the Lithuanian Language“, we are able to notice that sometimes, when dictionary leaned not on really correct and reliable sources of information, there remained mistakes. If the ,,Dictionary of the Lithuanian Language“ would be edited one more time or it would have supplements, editors would have to to consider to these comments. Work could be useful for specialists of lexicology, history of language, linguistics, terminology and ichthyology.