Lietuvos kariuomenės įvaizdis kaip atsakas į Rusijos propagandą (Privalomosios karo tarnybos atnaujinimo atvejis)

Abstract

Agresyviai nusiteikusioms valstybėms skleidžiant propagandą tampa svarbu imtis priemonių tam, kad būtų didinamas žmonių informuotumas, sąmoningumas pilietiškumas ir lojalumas valstybei. Temos naujumas grindžiamas tuo, kad nėra tyrimų, kurie konceptualiai apjungtų šalies ir valstybinių institucijų įvaizdį ir visa tai pateiktų kaip konkrečią priemonę, kuri būtų panaudojama šalies saugumo ir gynybos klausimų kontekste. Magistro darbo tyrimo objektas – Lietuvos kariuomenės ir atkurtos privalomosios karo tarnybos įvaizdis. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos kariuomenės įvaizdį formuojančius ir piliečių nuostatas lemiančius veiksnius bei pateikti rekomendacijas, kurios padėtų kurti prieš Rusijos propagandą nukreiptą Lietuvos kariuomenės įvaizdį. Darbe keliami šie uždaviniai: atlikti literatūros analizę, siekiant išanalizuoti pagrindinius įvaizdžio formavimo elementus; išnagrinėti kariuomenės naudojamas įvaizdžio kūrimo priemonių ypatybes; aptarti propagandą kaip piliečių nuostatas keičiančią priemonę; atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kaip grąžinta šauktinių kariuomenė formuoja Lietuvos kariuomenės įvaizdį ir kokia yra įvaizdžio įtaka propagandos suvaldymo procese; pateikti rekomendacijas, kurios padėtų kurti prieš Rusijos propagandą nukreiptą Lietuvos kariuomenės įvaizdį. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjamas įvaizdis ir jo konstravimo priemonės. Pateikiama valstybės ir valstybinių institucijų įvaizdžio reikšmė, pagrindžiamos šių įvaizdžių tarpusavio sąsajos. Vidinis valstybės įvaizdis ir šalies valstybinių institucijų įvaizdis yra pateikiamas kaip efektyvi priemonė, skatinanti piliečių lojalumą, pilietiškumą, informuotumą ir sąmoningumą. Didelis dėmesys sutelkiamas ties valstybės gynybos institucijų įvaizdžio formavimo specifika, nagrinėjami su Lietuvos kariuomenės įvaizdžiu susiję klausimai. Darbe naudojama mišrių tyrimo metodų prieiga. Kokybinio tyrimo prieiga yra taikoma, pasitelkiant interviu metodą, kuriuo siekiama išsiaiškinti Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento ekspertų poziciją apie vystomą institucijos įvaizdį bei propagandos ekspertų įžvalgas apie įvaizdžio įtaką propagandos suvaldymo procese. Mišriu turinio analizės metodu yra siekiama ištirti, koks sugrąžintos privalomosios karo tarnybos įvaizdis formuojamas ir atspindimas populiariausiame Lietuvos naujienų portale „Delfi.lt“. Literatūros analizė ir atliktas tyrimas parodė, kad teigiamas valstybės ir valstybinių institucijų įvaizdis konsoliduoja žmones, skatina pilietiškumą, padeda formuoti teigiamas nuostatas, taip didinant žmonių sąmoningumą, lojalumą ir atsparumą skleidžiamai propagandai. Remiantis atliktais tyrimais galima matyti, jog tiriamos valstybinės institucijos dedamos pastangos, formuojant įvaizdį – neatsveria žiniasklaidos priemonių daromos įtakos. Nepaisant viešojoje erdvėje išsakomų nuomonių ir komentarų, visuomenėje vyrauja iki galo nesuformuotas ir nekonkretus atnaujintos privalomosios karo tarnybos įvaizdis.