Sveikinimų atvirukai Lietuvoje
Pikšrienė, Dangirutė |
Analizuojamas iki šiol dar netyrinėtas reiškinys – sveikinimo atvirukų tradicijos Lietuvoje. Atvirukuose atsispindėjo konkretaus laikotarpio aktualijos, žmonių raštingumas, tekstų kaita, todėl jie buvo suklasifikuoti ir surūšiuoti pagal šventes. Tyrimo objektu pasirinkta atvirukai (pašto kortelės) su sveikinimo tekstais, surinkti iš 23 pateikėjų. Iš viso surinkta 2073 atvirukai. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai – 1918-2012 metų laikotarpio atvirukai-sveikinimai. Pasirinkti tyrimo metodai – aprašomasis, struktūrinis, interpretacinis ir lyginamasis. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Supažindinti su atvirukų kilme, rūšimis ir sklaida; 2. Pristatyti galimus atvirukų rūšiavimo ir klasifikavimo būdus; 3. Apžvelgti atvirukų raidą; 4. Pristatyti pateikėjus ir aptarti atvirukų rašymo ir kaupimo tradicijų ypatumus Lietuvoje; 5. Aptarti bendrąją sveikinimo teksto struktūrą; 6. Aptarti sveikinimo atvirukų iliustracijų ir teksto ryšį su adresatu, jo pomėgiais ir savybėmis bei kitus komunikacinius aspektus; 7. Išanalizuoti kolektyvų siunčiamų sveikinimo atvirukų specifiką. Išskiriamos trys svarbiausios atviruko dalys: vaizdinė, tekstinė ir ikonografinė. Didžiausias dėmesys skiriamas tekstams. Remiantis turima medžiaga, pagal atvirukų paskirtį nustatytos penkios pagrindinės atvirukų grupės: 1) kalendorinės ir religinės šventės; 2) asmeninės ir šeimos šventės; 3) valstybinės, tarptautinės ir profesinės šventės; 4) kiti sveikinimai ir linkėjimai; 5) oficialūs sveikinimai. Atvirukai suskirstyti į pogrupius pagal sveikinimo teksto požymius, tokius kaip: adresato amžius, pomėgiai, asmeninės savybės, reikšmingi įvykiai, taip pat iliustracijų ryšys su adresatu. Išskirti trys turimų atvirukų periodai: ikisovietinis, sovietinis ir posovietinis. Apžvelgus atvirukų raidos periodus, pastebėta tendencija, kad ranka rašytų ir adresanto sukurtų tekstų mažėja. Ikisovietinis periodas pasižymėjo universaliais atvirukais, tekstus kurdavo adresantai. Sovietiniu-rezistenciniu laikotarpiu savitumu išsiskyrė vizitėlės ir per bažnyčias platinami fotografuoti atvirukai su religinių švenčių paminėjimais. Dabartiniu metu, nors šventė egzistuoja, tačiau sveikinimai atvirukais nyksta, mažėja pačių adresantų gamintų atvirukų, tradiciją keičia naujos formos – SMS žinutės, elektroniniai sveikinimai. Lietuvoje giliai įsišaknijusi atvirukų rašymo ir kaupimo tradicija, kuri po truputį nyksta, tačiau dar yra pakankamai gaji. Atvirukai – viena iš svarbių žmonių bendravimo formų, kurios paskirtis yra komunikacinis adresato ir adresanto ryšys. Jie vertintini kaip kultūrinis paveldas.
There was analyzed still not investigated phenomenon – traditions of greeting cards in Lithuania. In the greeting cards was reflected the topics of certain period of time, literacy of society, variations of greeting texts, therefore greeting cards in this report was classified by traditional, national or religious holidays. For research was selected greeting cards which was collected from 23 presenters. In total were collected 2073 greeting cards. Main source of the research - greeting cards from period of 1918 – 2012. The methods used for research were descriptive, structural, interpretive and comparative. Main tasks of the research were: 1. To introduce the origin, sorts and spread of greeting cards; 2.To present possible greeting cards sorting and classification methods; 3. To make an overview of the greeting cards; 4. To introduce presenters of the greeting cards and to discuss peculiarity of traditions of greeting cards writing and storing in Lithuania; 5. To investigate common structure of greetings texts; 6. To investigate links of greeting cards illustration and text with the addressee his hobbies and features and other objects of communication; 7. To analyze specifics of the greetings in collective post cards; Were selected three parts of the greeting cards: visual, text and iconographical. Main attention was given to text part of the greeting cards. On the ground of the available materials were foreseen five main groups of the greeting cards according their purpose: 1. Traditional and religious holidays; 2. Personal and family holidays; 3. State, international and professional holidays; 4. Other greetings and regards; 5. Official greetings. Greeting cards were divided into subgroups according signs of the greeting texts, such as: age, hobbies and personal features of the addressee, important events, also relation of the illustrations with the addressee. From available greeting cards were chosen three time periods: pre-soviet, soviet and post-soviet. By review of greeting cards evaluation periods, was observed a decreasing trend of handwritten and addressers created texts. During pre-soviet period the greeting cards featured by universality and addressers created texts. During soviet period, as anti-soviet resistance phenomenon were featured specific greeting cards called “viziteles” and religious celebrations oriented, photographed greeting cards usually distributed by the churches. In the recent times, despite that holidays exist, however greetings by post cards disappearing, also decreasing number of greeting cards created by addressers, old tradition transforming to new forms like SMS and electronic greetings. In Lithuania was a deep tradition of writing and storing of greeting cards, nowadays this tradition disappearing, however still alive. Greeting cards is one of main forms of communication, reflecting emotional relations between addresser and addressee. Greeting cards are estimated as a cultural heritage.