Skurstančiųjų patirtys ir išgyvenimo strategijos: labdaros valgyklos Lietuvoje atvejis
Lukytė, Lina |
Šio darbo problema formuluojama klausimu: kaip ir kokios skurstančiųjų patirtys formuojasi institucijoje (Lietuvos labdaros valgykloje) ir kaip išgyvenimo strategijos yra įtakojamos sociokultūrinės aplinkos? Darbo tikslas: ištirti labdaros valgyklos lankytojų patirtis socialinių paslaugų centre ir išgyvenimo strategijas. Magistro tezių teorinis pagrindas susideda iš antropologijos, sociologijos teorinių prieigų bei pasitelkiama struktūralistinė – simbolistinė antropologijos perspektyva. Šio darbo metodologinį pagrindą sudaro tyrimų metodai: dalyvaujantis stebėjimas, nestruktūruoti ir pusiau struktūruoti interviu, neformalūs pokalbiai, dokumentų analizė. Darbą sudaro trys skyriai – dalys. Pirmoje darbo dalyje analizuojamas skurdo fenomenas socialinių mokslų perspektyvoje, taip pat kaip skurdas ir skurstantieji yra suprantami struktūralistinėje – simbolinėje antropologijos perspektyvoje. Antroje dalyje pristatomas lauko tyrimas bei lauko tyrimo metu naudota metodologija. Trečioje dalyje analizuojami bei interpretuojami tyrimo metu gauti duomenys. Išvados pateikia, kad labdaros valgyklos lankytojai nuolatos per kasdienines praktikas susiduria su hierarchiniais santykiais, kurie savyje talpina galios, klasifikacijos, diferenciacijos, normalizacijos ir interpeliacijos veiksmus. Todėl patirtys ir santykis su darbuotojais ir kitais lankytojais priklauso nuo to kaip lankytojas prima tvarką Kitas svarbus aspektas, kuris atsiskleidžia yra tas, kad lankytojų socialinės ribos konstruojamos per išorines (išvaizda, kvapas) ir vidines (elgesys) ribas, kurios yra įreikšminamos pagal legitimizuotas simbolines „švaros“ reikšmes. Todėl tiek visuomenės, tiek ir pačių labdaros valgyklos lankytojų „kito“ įreikšminimas vyksta per „švaros“ diskursą. Tuo tarpu savęs suvokimas remiasi simbolinėmis „švaros“ ir „nešvaros“ skirtimis, kur savęs supratimas visada atsiduria „švaros“ simbolinėje reikšmėje, ar kitaip sakant formuojasi per „švaros“ diskursą. Kalbant apie išgyvenimo strategijas, prieita išvados, kad tiek valgyklos lankytojų patirtis, tiek išgyvenimo strategijas formuoja kapitalistinė realybė į kurią įeina ir valstybinė institucinė parama, ir konkrečiai sociokultūrinė aplinka. O to pasėkoje viena vertus yra perimamos legitimizuotos visuomenės „švaros“ reikšmės konstruojant išgyvenimo strategijas, tačiau kita vertus gyvenimo strategijos - jų konstravimas vadovaujasi pasikeitusiomis realijomis ir bandymu prisitaikyti prie esamos situacijos pakeičiant savo „švaros“ ir „nešvaros“ supratimą ar nuolat per jį perlipant.
The object of the research – visitors at the soup kitchen. The problem is formulated as a question: how and what kind of experiences of the poor are modelised in an institution (at Lithuanian soup kitchen)? And how surviving strategies are influenced by sociocultural enviroment? The main goal of he research: to explore the experience of the visitors at the soup kitchen and surviving strategies. The theory of this paper work is based on the theoretical approach of anthropology, sociology and the structural – symbolic anthropology‘s perspective. The methods of the paper work: participant observation, unstructured and semistructured interviews, unformal conversations, analysis of documents. This paper work has three parts. The first part analyses poverty phenomenon in the perspective of structural – symbolic anthropology. Second part represents the field research and the methodology used. Third part analyses and discusses the information wich have been collected from the research. The conclusion shows that the soup kitchen guests are facing hierarchical relations on an everyday basis, which are based on actions of power, classification, differentiation, normalization and interpelation. Because of that, the experience and relation with staff depends on how roles are accepted by the visitor. The other important aspect which was revealed is that the poor construct social boundaries between the poor by external boundaries (smell, appearance) and internal boundaries (behavior), which get meanings by legitimized symbolic “clean” meaning. Because of that society and visitors of the soup kitchen give meaning to “other” by “clean” discourse. While self perceiving is based on the symbolic meaning “clean” and “unclean”, where self perceiving always correlates to symbolic “clean” meaning, in other words, self perceiving is formulated by discourse of “clean”. Surviving strategies on the one hand are constructed by legitimized social „clean“ meanings, but on the other hand are construted by attempt to adapt to exsisting situation, reality by changing own understanding of „clean“ and „unclean“.