The Syrian civil war as domestic political capital: Turkey’s instrumentalization of its foreign policy towards Syria
Vilimaitytė Ugnė |
Šiame tyrime analizuojama, kaip Turkija strategiškai panaudojo savo užsienio politiką Sirijos atžvilgiu Sirijos pilietinio karo metu, siekdama vidaus naudos. Tyrimas aktualus dėl riboto empirinio užsienio politikos instrumentalizavimo taikymo konkretaus atvejo analizei. Be to, užsienio politikos instrumentalizavimo analizė išlieka orientuota į vakarų šalis, sutelkiant dėmesį tik į Vakarų hegemonus, pavyzdžiui JAV. Taigi, šis tyrimas siūlo unikalų analitinį dėmesį, tyrinėjant atvejį už į Vakarus orientuotos teorijos taikymo ribų. Tyrime analizuojama Turkija - musulmoniška, pusiau autoritarinė, vidutinio dydžio šalis Artimuosiuose Rytuose. Šio tyrimo objektas - Turkijos užsienio politika Sirijos atžvilgiu, Sirijos pilietinio karo metu. Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti, kaip Turkijos vyriausybė, vadovaujama AKP, panaudojo užsienio politiką Sirijos atžvilgiu ir kaip buvo pasinaudota Sirijos pabėgėliais, kad įgyvendinant vidaus interesus ir sustiprinant valdančiosios partijos vidaus politinę galią. Siekiant pasiekti šį tikslą, atliekami šie uždaviniai: literatūros analizė, užsienio politikos instrumentalizavimo teorinių teorijų apžvalga, vidaus aplinkybių Turkijoje, kurios palengvino tokį instrumentalizavimą, analizė. Turkijos tarpvalstybinių karinių operacijų Sirijoje ir Sirijos pabėgėlių instrumentalizavimo analizė. Pagrindinis šio tyrimo metodas - kokybinė analizė. Metodologija yra sudaryta iš antrinių šaltinių, kurie naudojami literatūros apžvalgai, ir pirminių šaltinių, tokių kaip politinių dokumentų, žiniasklaidos straipsnių ir oficialių pareiškimų analizės, trianguliacijos. Tyrimo rezultatai rodo, kad Turkijos karinės operacijos Sirijoje buvo strategiškai suplanuotos prieš svarbiausius vidaus politikos įvykius, t. y. 2017 m. konstitucinį referendumą ir 2018 m. visuotinius rinkimus. Be to, jos buvo pradėtos politinio ir ekonominio nestabilumo laikotarpiu, taip nukreipiant visuomenės dėmesį nuo vidaus problemų ir gerinant vyriausybės, kaip prisiimančios stiprų lyderio vaidmenį, įvaizdį. Turkija naudojo Sirijos pabėgėlius kaip geopolitinį svertą derybų metu su ES, kad gautų finansinę pagalbą ir politinių lengvatų, pavyzdžiui, vizų režimo liberalizavimą. Politinės kritikos ir kurdų klausimo sekuritizacija kvestionavo Turkijos opozicinių partijų teisėtumą, taip darydamas žalingą poveikį demokratijai Turkijoje.
This research analyses Turkey has strategically instrumentalized its foreign policy towards Syria, during the Syrian Civil war for domestic gains. The research is relevant due to limited empirical application of foreign policy instrumentalization to a concrete case study analysis remains Moreover, the analysis of instrumentalization of foreign policies remain Western centric, focusing only on Western hegemons such as USA. Thus, this research offers a unique analytical focus, researching the case outside the Western oriented application of the theory. The analysis is focused on Turkey - Muslim, semi authoritarian, middle sized country in the Middle East. The object of this research is Turkey’s foreign policy towards Syria during Syrian Civil war. The goal of this research is to analyse how has the Turkish government, under the leadership of AKP, has instrumentalized foreign policy towards Syria and leveraged Syrian refugees to advance domestic interest and strengthen the ruling party’s internal political power. In order to achieve the goal, the following tasks are conducted: analysis of literature review of theoretical frameworks of foreign policy instrumentalization, analysis of domestic circumstances in Turkey that facilitated such instrumentalization, analysis of instrumentalization of Turkey’s cross border military operations in Syria and Syrian refugees. The main approach of this research is qualitative analysis. The methodology includes triangulation of secondary sources, that are used for literature review, and primary sources, such as analysis of policy documents, media articles and official statements. The results of the research suggest that cross border military operations in Syria were strategically timed ahead of key domestic political events, namely 2017 constitutional referendum and 2018 general elections. Moreover, they were launched during the times of political and economic instability, thus diverting public’s attention from domestic problems and improving the image of the government as taking a strong leadership role. Turkey has used Syrian refugees for geopolitical leverage during the bargains with EU in order to gain financial aid, and political concessions such as visa liberalization. The securitization of oppositional voices and Kurdish issue has challenged the legitimacy of oppositional parties in Turkey, thus making detrimental effects on democracy in Turkey.