Neturtinės žalos dydžio nustatymo teisinjiai kriterijai

Abstract

Atsakant į hipotezę, ar yra pakankamai reglamentuoti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, ar jie teisingai taikomi Lietuvos teismų praktikoje, pažymėtina tai, kad įstatymu yra nustatytas nebaigtinis sąrašas neturtinės žalos dydį nustatnčių kriterijų, kuriuos galima įvardinti kaip pagrindiniais ar universaliais kriterijais, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu atveju nustatant neturtinės žalos dydį. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu atskiru atveju neturtinė žala patiriama individualiai, teismai turėtų vertinti individualias bylai svarbias aplinkybes, vertinimo prasme transformuojant jas ir vertinant kaip neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus. Šiandieninė teismų praktika nėra linkusi išnaudoti įstatymų leidėjo suteiktą teisę vertinti ir kitus neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus, o svarbiausia ypač pirmos instancijos teismai, nėra linkę individualizuoti neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus. Šiame darbe buvo išskirti dažniau pasikartojantys kasacinės instancijos teismo bylose pateikiami neturtinės žalos dydį pagrindžiantys kriterijai, tačiau pasigendama išsamesnio vertinimo, motyvavimo ir argumentavimo išskiriant individualius asmens patirtos neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus.Atkreiptinas dėmesys, jog teismai LR Konstituciniam teismui priėmus 2006-04-18 Nutarimą ir jame išaiškinus, kad neturtinės žalos atlyginimas turi sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti ir atlyginti pinigais ar materialiomis vertybėmis, nesiekia kompensacijos, kaip prielaidos sukurti prarastas vertybes iš naujo arba siekti grąžinti nukentėjusiam asmeniui priminę būklę, kompensuojant materialia forma. Jei įstatymų leidėjas nenustatė priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų ar specialaus skaičiavimo mechanizmo, formulės, tačiau nustatė nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, tai reiškia, teismui, kaip subjektui, nustatančiam neturtinės žalos dydį, suteikė itin plačius įgaliojimus sprendžiant dėl teisingo ir visiško neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Teismų praktikos analizė neturtinės žalos atlyginimo bylose leidžia daryti išvadą, jog teismai nelinkę iš esmės siekti atstatyti asmens praradimus, kompensuoti pilnai patirtą neturtinę žalą, dažnai vadovaujasi pačių suskurtais precedentais, ne siekiant įvertinti neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus, bet siekiant priteisti ne didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei kitas to pačios grandies ar kasacinės instancijos teismas yra priteisęs. Teikiu pasiūlymą, subjektams, nustatantiems neturtinės žalos dydį, – teismas, vertinti ne tik įstatymo leidėjo nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, tačiau kiekvienu atveju nustačius bendruosius neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus, numatytus įstatyme, įvertinti ir apibrėžti konkrečios bylos atveju individualius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgiant į individualius asmens netekties, išgyvenimo, praradimo, asmens vidinio pažeidimo ir kitus individualius kriterijus.