Krepšininkų aerobinis metabolizmas, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinė būklė skirtingo pobūdžio intervalinėse treniruotėse

Mūsų tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti, kaip skirtingo pobūdžio intervalinės treniruotės veikia krepšininkų aerobinį metabolizmą, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę. Nors intervalinė treniruotė yra vienas iš populiariausių praktinių metodų, kuriuo yra ugdoma krepšininkų ir kitų žaidimų sportininkų ištvermė, aktualu išlieka tirti pačių treniruočių poveikį, įvertinant darbo ir poilsio santykį, atliekamo darbo trukmę ir kartojimų skaičių. Mūsų ištirtose intervalinėse treniruotėse, išryškėja žaidėjų fizinis pajėgumas, energijos gamybos poveikis raumenų funkcinei sistemai bei tam tikrų funkcinių ryšių formavimasis tarp skirtingų organizmo veiklos parametrų. Tyrimo hipotezės: 1. Skirtingo pobūdžio intervalinės treniruotės, išlaikant vienodą krūvio dydį, gali keisti aerobinį metabolizmą, širdies ir kraujagyslių funkcinę veiklą, iššaukti skirtingą nuovargį ir skatinti skirtingą atsigavimą. 2. Skirtingi fizinio parengtumo rodikliai turi sąsajas su skirtingo pobūdžio intervalinėje treniruotėje pasiektais fiziniais ir funkciniais rodikliais. Tyrime dalyvavo Lietuvos studentų krepšinio lygos žaidėjai (n=12) (amžius: 21 ± 1,95 m., ūgis: 189,58 ± 6,86 cm, kūno masė: 86,19 ± 5,82 kg, KMI: 23,95 ± 1,34 kg/m², siekimas stovint: 247,83 ± 9,57 cm). Visų tiriamųjų vidutinis treniravimosi stažas yra 10,54 ± 3,22 m., sportuojant 10,25 ± 4,34 val. per savaitę. Tyrimui buvo pasirinktos dviejų pobūdžių intervalinės treniruotės, manipuliuojant kartojimų skaičiumi, poilsio trukme ir bėgimo atkarpų ilgiu, tačiau išlaikant nekintančią 900 metrų darbo apimtį, darbo ir poilsio santykį 1:5 (Ruscello ir kt., 2013) bei 5 min. atsigavimo laiką tarp darbo intervalų. Pirmąją treniruotę (IT1) sudarė trys intervalai, kuriuose buvo atliekama dešimt 30 m (15 + 15 m) bėgimų, vieną kartą keičiant kryptį, o tarp greitėjimų ilsintis 30 sek. Antrąją treniruotę (IT2) sudarė trys darbo intervalai, kuriuose buvo atliekama dvidešimt 15 m bėgimų, tarp jų pailsint 15 sek. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti skirtingo pobūdžio intervalinių treniruočių poveikį fiziniams rodikliams. 2. Nustatyti aerobinių reakcijų aktyvumą bei širdies ir kraujagyslių sistemos kaitą darbo ir poilsio intervalų metu. 3. Surasti funkcinių parametrų sąsajas su fizinio išsivystymo ir fizinio parengtumo rodikliais. Tyrimo išvados: 1. Skirtingo pobūdžio intervalinės treniruotės turėjo reikšmingą poveikį fiziniams žaidėjų rodikliams. Jų metu pasireiškė skirtingas vidutinis bėgimo greitis, vyravo skirtinga darbo trukmė. Tam turėjo įtakos ne tik atkarpų ilgis bet ir krypties keitimas bėgimo metu. Abiejose treniruotėse reikšmingai skyrėsi ir nuovargis, kurį patyrė žaidėjai darbo metu. 2. Atliktas tyrimas iš dalies paneigė pirmąją hipotezę. Ištirta, kad skirtingose intervalinėse treniruotėse, lokali raumenų oksigenacija mažėjo iki 19,66 – 26,08 proc., o vidutinis jos lygis per treniruotę svyruoja nuo 36,33 iki 40,83 proc. Nereikšmingas oksigenacijos skirtumas tarp treniruočių rodo, kad didelis aerobinių reakcijų aktyvumas su mūsų taikytu darbo pobūdžiu nėra susijęs. Širdies susitraukimų dažnio kaita šią tendenciją patvirtina, tačiau reikšmingas jo didėjimas abiejose treniruotėse, parodo parasimpatinės nervų sistemos nuovargį. Poilsio metu deguonies prisotinimo raumenyse ir ŠSD atsigavimo tempai yra proporcingi ir abiejose treniruotėse kito panašia tendencija. 3. Mūsų tyrimas parodė, kad anaerobinių reakcijų aktyvumas skirtingo pobūdžio treniruotės skiriasi. Nors IT1 treniruotėje buvo užfiksuotas mažesnis bėgimo greitis, ilgesnis intervalinio darbo laikas ir mažesnis nuovargio indeksas, vis dėl to La koncentracijos kraujyje po krūvio buvo 4,49 mmol/l (p<0,001) didesnė nei IT2. Tai leidžia daryti prielaidą, jog dalis aerobinių reakcijų yra susiję su metabolitų šalinimu ir energinių medžiagų kompensavimu dirbančiuose raumenyse. 4. Tyrime dalyvavę žaidėjai savo fizinio išsivystymo rodikliais neprilygo didelio meistriškumo krepšininkams. Koreliacinis tyrimas iš dalies patvirtino antrąją tyrimo hipotezę. Jis leido pamatyti, kad žaidėjų fizinio parengtumo rodikliai turi sąsajas su aerobine raumenų apykaita. Žaidėjai pasižymintys didesne judesių ištverme, turėjo didesnes raumenų oksigenacijos galimybes. Taip pat tie žaidėjai, kurie išsiskyrė didesne aktyviąja kūno mase ir trumpo raumenų darbo galingumo rodikliais, pasižymėjo ir didesniu deguonies naudojimu raumenyse.

Aim of our study – to determine and evaluate how different types of interval training (IT) affects aerobic metabolsim and functional state of cardiovascular system. Although inerval training is one of the most popular practical methods to develop stamina of basketball and other team sport players, it reamains relevant to analyze the effect of interval training by evaluating work to rest ratio, the duration of the work and the number of repetitions. Our analyzed interval trainings exposed the importance of players‘ physical fitness, energy production on a muscles‘ functional system and the formation of certain functional relations between separate body’s operating parameters. Research hypothesis: 1. Different types of interval training, while maintaining the same amount of work, can change the aerobic metabolism, functional state of cardiovascular system and cause different fatigue and recovery. 2. Different indicators of physical fitness are associated with physical and functional indicators achieved in different types of interval training. Lithuanian students basketball league players (n=12) (age 21 ± 1.95 y, height 189.6 ± 6.86 cm, weight 86.2 ± 5.82 kg, BMI 23.9 ± 1.34 kg•m−2, standing reach 247.8 ± 9.57 cm) participated in this study. All participants competed regularly at an elite level and had 10.54 ± 4.34 y of basketball training with 10,25 ± 4,34 h training per week. Two types of IT were chosen for the study by manipulating the number of repetitions, rest time and length of running distance, but maintaining the same amount of work (900 meters), work to rest ratio (1:5) (Ruscello ir kt., 2013) and recovery time (5 mins). IT1 consisted of three series of ten 30 meters shuttle sprints (15 m + 15 m) with a change of direction of 1800, intercepted by 30 s of passive recovery. IT2 consisted of three series of twenty 15 meters sprints, intercepted by 15 s of passive recovery. Research goals: 1. To investigate the effect of different types of interval training on physical parameters. 2. To determine acitvity of aerobic reactions and changes of cardiovascular system during work and rest intervals. 3. To find relationships between functional parameters and physical development and physical fitness. Conclusions: 1. Different modes of interval training have had a significant impact on physical indices of basketball players. During different types of interval training, average running speed and duration of work was different. Main reason of differences was not only the distance of runs, but the chang e of direction during IT1 too. Fatigue of players during both interval trainings was also different. 2. The research partially denied the first hypothesis. It was investigated that during different types of interval training local muscle oxygenation decreases to 19,66 – 26,08 % and its average level during training ranged from 36,33 to 40,83 %. Insignificant differences of oxygenation between interval trainings shows that activity of aerobic reactions is not related to the type of training. The changes of HR confirms this trend, but significant increase in both trainings shows fatigue of parasympathetic nervous system. The oxygen saturation of the muscles and the HR recovery during rest breaks shows proportional trends in both interval trainings. 3. Research showed that activity of anaerobic reactions in different types of interval training is different. Although there was a slower running speed, longer work duration and lower fatigue index in IT1, blood lactate concentration after training was higher by 4,49 mmol/l (p<0,001) than IT2. This allows to assume that part of the aerobic reactions are related to the elimination of metabolites and reimbursement of energy supplies in working muscles. 4. Participants’ physical development did not match to professional basketball players. The second hypothesis was partly confirmed by the correlation study. Study showed that players‘ physical fitness indicators have relationships with muscle oxygenation. Players with greater movement stamina had better muscle oxygenation. Also, players with greater rates of active body mass and short muscle labor, had greater use of oxygen in muscles.